Plokštės vaizduos simbolinę pasipriešinimo erdvę – mišką ir medžių kamienų elementus, ant kurių bus reversu išlieti kovotojų slapyvardžiai. Maketas stovės toje vietoje, kuri ir numatyta „Laisvės kalvai“, jį pratęs memorialo ribas žyminčios virvės, leisiančios vilniečiams įsivaizduoti memorialo dydį.
„Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės, erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos. Laisvės kalva – skulptūra visiems Lietuvos žmonėms, siekusiems laisvės, mylėjusiems ir tebemylintiems jos idėją. Ant pjedestalo neužkeliant konkretaus herojaus ar datos, tai memorialas savyje galintis talpinti tiek, kiek prasmių patys į jį įdėsime“, – sakė skulptorius A. Labašauskas.
Pasak autoriaus, skulptūros forma pasirinkta neatsitiktinai: ji simboliškai reprezentuoja Lietuvos istorinį, gamtinį karkasą – piliakalnius, pilkapius, kalvas, mišką, pelkes, tarsi tai būtu mūsų visų tapatybės dalis, atėjusi iš praeities, aktuali ir šiandien.
Specialiai „Laisvės kalvai“ bus sukurta interneto svetainė, jos lankytojai galės pamatyti, kaip atrodys užbaigtas projektas.
Pats Laisvės kalvos pirmųjų segmentų gamybos procesas buvo ilgas ir sudėtingas. Autorius pasakojo, kad pirmajame etape buvo ruošiamasi kūrybiniam procesui, teko daug laiko praleisti gamtoje, miške, vietose, kur kovojo ar žuvo laisvės kariai. Medžių kamienai ir žievės rinktis skirtinguose miškuose – nuo Molėtų iki Vingio parko.
Pradžioje lietos mažesnės kvadratinio metro dydžio testinės formos, didesnių medžių kamienų faktūroms išgauti lietos gipsinės formos, kurios vėliau buvo lipdomos moliu. Išgautos formos buvo užpildytos specialiu betonu – tokiu būdu sukurti pirmieji Laisvės kalvos segmentai, vaizduojantys laisvės mišką.
Planuojama, kad Laisvės kalvos maketas Lukiškių aikštėje stovės apie dvi savaites.
Vilniaus meras R. Šimašius sako, kad lauks ekspertų vertinimo, prieš priimant sprendimą, ar sostinės Lukiškių aikštėje bus pastatytas „Laisvės kalvos“ memorialas.
Jis nori, kad realaus dydžio „Laisvės kalvos“ fragmentą įvertintų ir kūrybinių dirbtuvių komisijos nariai. „Jie lyg ir jaučiasi savo darbą atlikę, bet, man atrodo, labai svarbu išgirsti, ar už tai jie balsavo, ar ne. Po to žiūrėsime, kaip bus“, – sakė meras.
Paveldosaugininkai anksčiau yra pasisakę, kad A. Labašausko skulptūra gali pažeisti aikštės vertingąją savybę – lygų paviršių. Kūriniui priešinasi ir „Vyčio“ skulptūros šalininkai, raginantys vertinti siūlytus kūrėjų darbus iš naujo. „Vyčio“ kūrėjų skundą nagrinėja teismas.
Betoninės mišką ir medžių kamienus atkartojančios trijų metrų aukščio sienos maketas aikštėje bus demonstruojamas dvi savaites, vėliau, anot R. Šimašiaus, jį perims savivaldybė, ji svarsto atlikti atsparumo bandymus.
„Esu įsitikinęs, kad žiemą reikia tas plokštes šiek tiek ir „pakankinti“: reikia užpilti vandens, pažiūrėti, kaip jis atlaiko šalčio tiltus, ar nenubyrės tas betonas. Yra daugybė techninių įvairių klausimų, kuriuos reikia išspręsti“, – sakė meras.
„Laisvės kalva“ atrinkta Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro prieš dvejus metus organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse, balsavimas taip pat vyko internete.
R. Šimašius pabrėžė, kad nors šis ir antrojoje vietoje likęs Vyčio skulptūros projektai surinko apylygį balsų skaičių Lietuvoje, vilniečiai aiškiai parėmė „Laisvės kalvą“.
A. Labašauskas sako, kad kūrinys simbolizuoja „abstraktų mišką“, t.y. erdvę, kurioje vyko pasipriešinimo kovos, kartu ir pogrindį. Anot autoriaus, kūrinys oponuoja kitapus Gedimino prospekto stovintiems buvusiems KGB rūmams, kur ir buvo kankinami laisvės kovotojai.
„Tokių plokščių bus apie 30, virvės čia žymi memorialo ribą, jos ištemptos apie 2,9 metro aukštyje, bet pats memorialas bus apie 20 centimetrų žemesnis, truputį „įsileis“ į aikštę“, – pasakojo A. Labašauskas.
Jis tikisi, kad šis maketas kiek padės nuraminti aistras, kurstomas antrojoje vietoje likusio realistinio Vyčio skulptūros šalininkų.
Jis pripažįsta, kad teismuose pateikta paveldosaugininkų nuomonė kol kas nėra palanki kūriniui, nes kūrinys yra statinys, prieštaraujantis lygiam reljefui.
„Priešiškumą, žinoma, jaučiu, bet stengiuosi į tai nekreipti dėmesio ir atsiriboti“, – teigė A. Labašauskas.
Priešininkai reikalauja Vyčio
Vidurdienį keliasdešimt kūriniu nepatenkintų žmonių su istorinėmis Lietuvos vėliavomis – baltu Vyčiu raudoname fone – rinkosi prie memorialo išreikšti savo protesto.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis tvirtina, kad miesto valdžiai siūlomas kompromisas – pastatyti ir A. Labašausko skulptūrą, tačiau kitoje aikštės vietoje, tuo metu centrinėje jos dalyje įrengti Vyčio memorialą – jį siūloma atrinkti galbūt surengus dar vieną valstybinį konkursą.
„Jis gali būti antrame plane pilnai. Galima patenkinti A. Labašausko ambicijas toliau, kur yra takelis, jei autoriai aikštės sutiktų. Ir viskas tada būtų taikiai. Mes autorius pasistengtumėme įkalbėti, jei leistų pabaigti pradėtą memorialą su Vyčiu“, – tvirtino jis.
Diskusijos dėl reprezentacinės valstybės Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.
