Brangus, neišvaizdus, tačiau reikalingas.
Taip mano Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM), atgaivinęs Gedimino kalno keltuvą.
Keltuvas įrengtas prieš 16 metų, todėl gedimų pasitaiko – jų dažnumas tiesiogiai susijęs su keltuvo naudojimo intensyvumu bei klimato sąlygomis.
Anot LNM atstovo Armino Šileikio, keltuvo gedimai dažniausiai yra nedideli ir būna pašalinami per kelias darbo dienas.
Pastarieji rimtesni darbai – keltuvo lynų keitimas naujais – muziejui kainavo 11 tūkst. eurų.
Nuolatinė keltuvo techninė priežiūra, eksploatacija ir remonto darbai atliekami pagal pasirašytą priežiūros paslaugų sutartį.
Remontuojant keltuvą lankytojams patekti į Gedimino pilies bokšto ekspoziciją galima nuo Vilnios upės pusės į kalną vedančiu taku.
Buvusi LNM direktorė Birutė Kulnytė buvo užsimojusi funikulierių išmontuoti.
Jos žodžiais, namas keltuvui ant Gedimino kalno – tai per daug garbės.
O A.Šileikis atrėmė, kad išmontavus keltuvą sumažėtų Gedimino kalno prieinamumas vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su mažais vaikais ir vaikų vežimėliais, neįgaliesiems, todėl reikia svarstyti ne apie išmontavimą, o apie dabartinio technologiškai pasenusio funikulieriaus pakeitimą nauju.
Paklaustas, ar keltuvas nepadidina Gedimino kalno šlaitų slinkimo, A.Šileikis minėjo, kad šios įrangos vibracinių zonų nustatymo matavimai buvo atlikti dar 2016-ųjų vasario mėnesį, kai įvyko pirmoji Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito grunto deformacija.
Matavimus užsakė muziejus, o atliko Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Tyrimai neparodė, kad keltuvas daro neigiamą įtaką Gedimino kalno būklei.
Keltuvas su lynine traukle stačiame Gedimino kalno šlaite buvo įrengtas 2003-iaisiais lankytojams į Gedimino bokštą kelti.
Funikulieriaus įrengimą palaikė tuometis premjeras Algirdas Brazauskas, tokį Vyriausybės sprendimą motyvavo apklausų duomenys, liudijantys, kad tik vienas iš dešimties vilniečių yra įkopęs į Gedimino kalną.
Iš Austrijos firmos „ABS Transportbahnen“ pirktas 1200 kilogramų sveriantis 16 keleivių keltuvas kainavo 600 tūkst. eurų. („Sostinė“)