Įvertino suteiktą galimybę
Pirmosios vietos laimėtojai dėkojo už pasaulio architektams suteiktą galimybę dalyvauti tokiame svarbiame projekte. Finansiniai dalykai, apribojimai, klientų vizijos, profesinė reputacija – su visais šiais dalykais, anot laimėtojų, susiduria architektai. Taip pat ypatingas stilius, asmeniniai santykiai, vieta, kur projektas turėtų būti realizuotas. „Tokiuose konkursuose kaip šis vienintelis suvaržymas mums – mes patys. Todėl atsakingai žiūrime į visą procesą, turime išpildyti visus pageidavimus ir reikalavimus, kuriuos, visų pirma, kuriame patys sau“, – kalbėjo ispanai.
Kaip teigia ispanai architektai, jų suprojektuota koncertų salė sujungs tiek Tauro kalną, tiek Liuteronų sodus, sukuriant daugiau nei tik pastatą. Įvertinus vietovės poreikius, suprojektavus stogo terasą, pratęsiami Liuteronų sodai ir sukuriamas stiklo bei medžio gaubtas pagrindiniam pastatui.
Pastatas ir kraštovaizdis apšviesti bendrai sukuria dramos jausmą, sykiu mieste sukuria naują ženklą. Anot architektų, dangaus šviesa vasaros naktimis į pastatą pateks per šiaurinį fasadą, sukurdama magišką atmosferą muzikos mėgėjams.
Fojė nukreipta į parką, atveriant geriausius naujojo ir senojo miesto vaizdus. Koncertų salės sujungiamos su „Tautos namų“ pastatu ir pagrindine kavine su lauko terasa.
Suprojektuota erdvė yra vientisa, šviesi ir lengva susiorientuoti, tačiau ją prireikus galima padalinti į atskirus įėjimus turinčias erdves. Čia galima rengti nedidelius renginius: muzikos spektaklius, meno parodas, mokyklų pamokas. Skirtingi maisto kioskeliai ir komercinės patalpos išdėstytos visame pastate.
Visas kompleksas yra padalytas į dvi aiškias dalis, iš kurių viena atvira, o antroji dalis skirta personalui ir muzikantams: jas jungia didelis koridorius.
Pagrindinės naudojamos statybinės medžiagos – mediena, plienas ir betonas (pagrindinėms muzikos salėms). Betonas užtikrina triukšmo izoliacijos kokybę ir pagrindinę pastato konstrukcinę šerdį.
Linkėjo sėkmingai realizuoti
Antrąją vietą savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos skelbtame konkurse užėmė prancūzai „Fres architects and planners“. Antrosios vietos laimėtojai dėkojo už puikų konkursą. Anot jų, koncertų salė kaip ir teatras – vienas esminių dalykų bendruomenės gyvenime. Pasiūlymas koncertų salei -išraiška kultūros, atviros visiems. Jis tarsi švyturys, skleidžiantis šviesą visame mieste. Įgaubti fasadai nukreipti į visas puses ir kviečia ateiti į „Tautos namus“.
Tretieji sąraše – lietuvių architektų komanda „Paleko archstudija“, ketvirtieji – „SMAR Architecture Studio“ iš Australijos.
Architektas Rolandas Palekas linkėjo sėkmingos realizacijos nugalėtojams, nepamiršti dėmesio detalėms ir pagerbė tuos, kurie dalyvavo, bet nelaimėjo.
Iš viso konkurse sulaukta 248 architektūrinių idėjų iš įvairių pasaulio šalių: JAV, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Naujosios Zelandijos, Suomijos, Kinijos, Brazilijos ir kitų valstybių.
Vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis dar anksčiau komentavo, jog konkursui pateikti projektai patys įvairiausi: nuo grandiozinių ženkliškų pastatų, iki landšaftinių, pastato tūrį slepiant po kalnu.
Pirmosios vietos laimėtojams bus skirta solidi 60 tūkst. eurų premija, antrosios – 40 tūkst. eurų, trečiajai vietai atiteks 20 tūkst. eurų.
Prisiminė projekto ištakas
Konkurso nugalėtojo paskelbimo renginyje dalyvavęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas prisiminė, jog „Tautos namų“ idėja iškelta dar prieš šimtmetį. Būsimoji koncertų salė – tarsi jungtis tarp 1918-ųjų metų ir šiandienos. M. Kvietkauskas linkėjo, kad tie „Tautos namai“ būtų atviri visiems ir taptų simboliu, pasitinkant Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejų.
Sostinės meras Remigijus Šimašius taip pat priminė 1907-aisiais iškeltą svajonę turėti „Tautos namus“. Tai turėjo būti kultūros centras ir vieta, kur žmonės puoselėja kultūrą. Tokia, anot sostinės mero, bus ir koncertų salė.
„Iššūkis, kurį prisiėmėme, to vertas – turėti gerą, ikoninį, traukiantį pastatą, o ne griuvėsius. Ne pastatą, inspiruotą Donecko kultūros rūmų. Pastatą ant vienos kalvų, kur skambėtų kokybiška muzika“, – komentavo sostinės meras. Nuosavybė, anot mero, jau vieša, Profsąjungų rūmai netrukus bus išardyti, užleis vietą naujiems.
R. Šimašius, įvertinęs nugalėtojų projektą, mano, kad jame pavyko suderinti urbanistiką, o miesto prasme, šis projektas – puiki integracija, apžvalgos vieta.
Tarptautinės architektų sąjungos generalinis sekretorius Serbanas Tiganas kalbėjo, jog sėkmingo architektūrinio projekto sudedamosios dalys – iniciatyva ir politinė valia, tinkamas biudžetas, žinios, patirtis, bendradarbiavimas, drąsa ir atskomybė, solidi investicija į ateitį. Yra rizikos, bet tos rizikos nauda daug didesnė.
Konkurse gauti ir įvertinti 248 darbai. Anot, S. I. Tigano, jeigu skaičiuotume po keturis mėnesius darbus prie kiekvieno jų, turėtume beveik tūkstantį mėnesių architektų darbo.
Pasaulis stebi Vilnių
Šiandien, anot svečio, viso pasaulio architektų akys nukreiptos į Vilnių. Nugalėtojo paskelbimas – tik darbo pradžia: būtina surasti gerą rangovą, tobulinti projektą.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė priminė, kad šis didžiausias, daug iššūkių kėlęs atviras tarptautinis konkursas – pirmasis Baltijos šalyse, kuriame dalyvavo Tarptautinė architektų sąjunga. Komisija, kurią sudarė Lietuvos ir užsienio architektai, per tris dienas įvertino kone pustrečio šimto darbų.
Komisijai teko atlikti milžinišką darbą, tačiau komisijos nariai teigė suvokę, koks tai svarbus momentas Vilniui.
Pagal konkurso sąlygas, naujajame pastate bus iki 1,7 tūkst. vietų didžioji ir 500 vietų mažoji salės, erdvės barams, erdvus vestibiulis su vaizdu į įspūdingą miesto panoramą bei patalpos įvairiai kitai kultūrinei veiklai.
Planuojamas statybos darbų biudžetas – 52 mln. eurų.
Prieš 56 metus iškilęs buvusių Profsąjungų rūmų pastatas ant Tauro kalno bus nugriautas.
Savivaldybė įsipareigojo sutvarkyti Koncertų salės prieigas, taip pat greta esančią Liuteronų sodų teritoriją – Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą. Bendra aplinkos sutvarkymo projektų vertė kartu su Europos Sąjungos parama siekia apie 14 mln. eurų.
Nacionalinės koncertų salės statybos turėtų prasidėti 2021-aisiais. Planuojama naują koncertų salę pastatyti 2023 metais, švenčiant 700-ąjį Vilniaus gimtadienį.