Miesto reprezentacinėje vietoje esančio teatro aplinka dabar atspindi savivaldybės pagrindinį tvarkymo darbų principą: bet kaip, kad tik būtų pigiau. Kuo greičiau pradėti ir neužbaigti.
Atidaryti fontaną prieš Valstybės dieną valdžia taip skubėjo, kad liko nesutvarkytos teritorijos net keli žingsniai nuo fontano.
Taip, savivaldybė žada, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) prieigos dar bus tvarkomos iki rudens, bet panašu, kad šį objektą pamiršo. Mat kaip ir kitur, čia krapštosi vos keli darbininkai.
Fontano vasarą esą labai reikėjo vilniečiams, bet negi ateisi į statybvietę, kad pasigrožėtum pigiais šviestuvais apšviestomis vandens čiurkšlėmis ar pasėdėtum ant supuvusio suolo, menančio LNOBT pastato statybą 1974-aisiais?
Paliko senas trinkeles
Žengiant link LNOBT iš Vilniaus gatvės, koja užkliūva už šaligatvio. Jis nebaigtas tiesti. O kad parvirtusių būtų mažiau, darbininkai išluptų senų trinkelių vietoje likusias duobes užpylė smėliu, kurį plauna lietaus vanduo.
Kad nepiktintų vilniečių, smėliu duobės buvo užmaskuotos prieš fontano atidarymą liepos 4-ąją. Praėjo trys savaitės, bet šaligatvio niekas nė nepajudino.
Dar baisesnis vaizdas prie operos solisto Kipro Petrausko paminklo. Senos trinkelės suskilinėjusios, medžių šaknų iškilnotos.
Štai čia iš tiesų ant suolo po liepų šakomis renkasi vilniečiai. Tiktai ne tie, apie kuriuos kalbėjo per fontano atidarymo iškilmes meras Remigijus Šimašius.
Keistenybė: prie pat išgirto fontano pigiausias pilkas betonines trinkeles sugebėjo iškloti, bet laiptų pakopose taip ir liko senosios.
Senos ir naujos trinkelės maišosi ir kitose vietose. Atrodo, kad darbininkus kasdien iš vienos vietos į kitą gainiojo piktas darbų vadovas.
Tikras spalvų margumynas
Prie J.Lelevelio gatvės – tikras apdailos plokščių ir atraminių sienelių spalvų margumynas.
Jei vyrauja rausva spalva, kas sugalvojo sienelę, šaligatvį skiriančią nuo automobilių stovėjimo vietų, iškloti baltomis plokštėmis?
O kam šovė į galvą tarp naujų rausvų nepoliruotų plokščių įmaišyti tokių pat rausvų, tiktai kitokio atspalvio, senąsias poliruotas granito plokštes negailestingai supjausčius?
Beje, matyti, kad aptvare dar liko sveikų senųjų granito plokščių. Kodėl jos nesuklijuotos tarpuose tarp iškritusių ir sudužusių plokščių? Kodėl čia atsirado naujos, kurios rėžia akį?
Nemažai sienelių apskritai net nepradėta tvarkyti. Nors naujais suolais jau džiaugiasi net Salininkų ar Fabijoniškių gyventojai, prie LNOBT jie iki šiol nepakeisti.
Trūksta šiukšlių dėžių, inžinerinių tinklų šachtos durelės atlapotos, prie fontano kadaise įrengtas baseinas pripiltas žemių, kuriose veša piktžolės.
Litus supainiojo su eurais
Tačiau savivaldybė džiūgavo po 8 mėnesių rekonstrukcijos atidarytą fontaną vadindama legendiniu, pamėgtu kelių vilniečių kartų. Fontanas ilgą laiką neveikė, nes vis nerasta lėšų jo rekonstrukcijai.
R.Šimašius per fontano atidarymą pareiškė esąs tikras, kad ši naujai atgimusi erdvė taps dar vienu traukos objektu vilniečių vakarams. Tik kada?
Savivaldybės teigimu, ilgą laiką fontano rekonstrukcija vilkinta motyvuojant, kad darbams prireiks kone milijono. Valdžia pasigyrė sutaupiusi: atnaujinimo darbams pakako iš miesto biudžeto skirtų maždaug 300 tūkst. eurų, apie 240 tūkst. eurų skyrė LNOBT.
Tik skaičiuodama pinigus valdžia užmiršo patikslinti, kad anksčiau rekonstrukcijai reikėjo milijono litų. Perskaičiavus litais dabar atliktų darbų kainą, gautume 1,8 mln. Tai kur čia taupymas?
Savivaldybė apskaičiavo, kad teatro prieigoms sutvarkyti prireikė apie 40 tūkst. šaligatvio trinkelių, o atnaujinant atramines sieneles panaudota apie tūkstantį granito plokščių.
Plėš ir klijuos iš naujo?
Paklaustas apie margaspalves apdailos plokštes savivaldybės Susisiekimo komunikacijų skyriaus vedėjas Gintautas Niaura žadėjo, kad jos bus pakeistos granitinėmis. Vadinasi, vėl plėš betonines ir klijuos naujas?
G.Niaura konkrečiai negalėjo pasakyti, kada baigsis LNOBT prieigų tvarkymo darbai, minėjo, kad jie užtruks iki rudens.
Jis priminė, kad dar suremontuotos granitinės atraminės sienelės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža.
Skyriaus vedėjas kartojo, kad fontanas atidarytas nelaukiant rudens, kol bus baigti prieigų tvarkymo darbai, nes savivaldybė norėjo, kad vilniečiai ir miesto svečiai galėtų kuo ilgiau pasidžiaugti atgimusiu teatro fontanu.
Fontano vandens siurblį paliko tą patį
LNOBT pastatą suprojektavo architektė Elena Nijolė Bučiūtė. 30-metė kūrėja pateikė funkcionalizmo stiliaus teatro su jo prieigomis variantą. Tuo metu tai buvo ypač modernus statinys.
Grindinio, fontano dangai, suolams, laiptams, teatro eksterjerui naudotas prabangus rausvasis granitas, atgabentas iš Ukrainos, kurį dabar keičia pigus betonas.
Operos fontanas, kurio autorius architektas Aleksandras Stasys Lukšas, išsiskyrė savo modernumu, jo vandens čiurkšlės, kaip tuomet buvo įprasta kituose projektuose, nebuvo aukštos.
Miesto landšafte siekta sukurti architektūrinius krioklius, teikiančius upės tėkmės efektą. Miesto centre, teatro prieigose, galima pasijusti tarsi gamtoje, nes fontanas kuria savo klimatą, vėsina erdvę ir skleidžia krioklio garsus.
Fontano rekonstrukciją įgyvendinusios įmonės „Poolservice.LT“ direktoriaus Mantvydo Šakalio teigimu, LNOBT prieigos yra išskirtinė viešoji erdvė. Rekonstruojant fontaną, išsaugant jo autentiškumą buvo atnaujintos apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, technologinė įranga.
Bendrovės projektų vadybininkas Nerijus Griežė priminė, kad teatro fontane paliktas autentiškas vandens siurblys, įrengtas naujas vamzdynas, elektros instaliacija, vandens baseino hidroizoliacijos, filtravimo, vandens lygio kontrolės sistemos. Visa tai užkirs kelią fontane veistis bakterijoms, todėl vaikai jame galės saugiai maudytis ar žaisti.
