Taip jis sakė dar vykstant debatams, tačiau dabar G.Nausėda neatmeta galimybės kraustytis į akylai saugomas Turniškes, jei tai būtų neišvengiama. Tik ką į ką teks keisti?
Pageidautų išvengti kraustymosi
„Mano namas buvo statomas ne kaip tvirtovė, o kaip atviras gamtai ir visuomenei statinys, kad galėtų ištirpti gamtoje. Bet saugumo požiūriu jis nėra idealas.
Šiuo požiūriu, matyt, kiltų diskusijų, ką daryti ir kaip užtikrinti saugumą. Bet kuriuo atveju aš padaryčiau viską, kad likčiau ten, kur esu, – man ir mano šeimai ten mieliausia“, – portalo lrytas.lt laidoje „Nespaudai“ yra sakęs G.Nausėda.
Viešumoje jis svarstė ir apie tai, kad jei prireiktų kraustytis į Turniškes, galbūt savo namą šeima galėtų pritaikyti įvairiems socialiniams projektams, bet, žinoma, jis netaptų muziejumi, į kurį galėtų užsukti kas panorėjęs.
Prezidentūros spaudos tarnyba patvirtino, jog pokyčiai prezidento rezidencijoje priklausys nuo išrinkto prezidento pageidavimų.
Kol kas jokių pokalbių su naujuoju prezidentu apie tai nebuvo. G.Nausėda dar nė neapsilankė Turniškėse.
Namas su istorija
Architekto Gintauto Natkevičiaus kartu su komanda 2007-aisiais suprojektuotas G.Nausėdos namas, susižėręs ne vieną apdovanojimą, iki šiandien kūrėjui yra vienas mieliausių įgyvendintų projektų.
G.Natkevičius pripažįsta, kad tuomet ir pats projektas, ir užsakovas buvę drąsūs. Dabar, kai publikuojama itin daug architektūrinės medžiagos, žmogų sunku kuo nors nustebinti, tačiau prieš daugiau nei dešimtmetį toks namas buvo iššūkis.
„Gitanas ir Diana turi vidinę intuiciją, vidinę kultūrą. Jų pritarimas mūsų vizijai – išsaugoti geltonų plytų namelį su rūsiu, pastatytą iš senovinių plytų, pagamintų Vilniaus plytų fabrike, sovietmečiu naudotą kaip šiltnamis, buvo ne akiplėšiškumas, o jų kultūra.
Kad ir kas ką kalbėtų, kad namelį išsaugotume, prikeltume naujam gyvenimui, teko daug nuveikti. Tas statinys nebuvo pritaikytas gyventi, jame nebuvo įrengta hidroizoliacija, aplink – paviršiniai gruntiniai vandenys.
Susikaupusį vandenį reikėjo išpumpuoti, užtikrinti, kad jis daugiau nebesiskverbtų, o tai buvo sudėtinga ir kainavo labai daug. Tačiau rezultatas pranoko visus mūsų lūkesčius“, – apie išrinktojo prezidento namą kalbėjo jo architektas.
Unikalus dalykas pasaulyje, kad pirmoji valstybės šeima gyvena tokio aukšto architektūrinio lygio name, kurį ne kartą įvertino ir Lietuvos, ir užsienio architektai.
Apie rezidencijos Turniškėse lygį to pasakyti neišeina.
„Į Turniškių rezidenciją net nejauku žiūrėti, ypač į skardomis apkaltus kaminus, – tai prastas skonis. Viduje gali būti moderniausia inžinerinė įranga, bet akiai skauda matant tokią išorę.
Būtų protinga atnaujinti rezidenciją įrengiant ją asketiškai, išlaikant proporcijas, naudojant šiuolaikinę įrangą. Žinoma, labai svarbus universalus, lankstus suplanavimas, o jo ten dabar nėra“, – svarstė žinomas architektas.
Pasigenda dėmesio architektūrai
Jaunosios kartos architektas Andrius Ropolas savo feisbuko sienoje rinkimų naktį paskelbė, jog išsirinkome „labiausiai architektūrinį prezidentą“, nes ir namas jo labai gražus, ir dukra architektūrą studijuoja.
A.Ropolas portalui lrytas.lt sakė susidaręs nuomonę, jog G.Nausėda ir jo šeima turi gerą architektūrinį skonį ir supratimą, todėl, „gal ne tik Turniškėse, bet ir Lietuvoje išvysime daugiau geros architektūros pavyzdžių“.
Nes kol kas iš spaudoje pasirodančių vadinamojo valdžios rezervato nuotraukų Andrius susidarė liūdnoką vaizdą: „Ne visi pastatai yra labai prasti, tačiau išliekamąją vertę juose įžvelgti sunku, o tuščia Vyriausybės vadovo rezidencija po remonto apskritai panaši į paprastą priemiesčio būstą.
Man, kaip architektui, labai įdomu, kokioje aplinkoje gyvena svarbiausius sprendimus šalyje priimantys asmenys, kiek rafinuotas jų skonis, kaip jie supranta kultūrą ir savo aplinką.
Jungtinėse Amerikos Valstijose prezidentai gyvena Baltuosiuose rūmuose, tačiau baigę kadenciją pastato naują biblioteką ir tai tampa tiek kultūriniu, tiek architektūriniu įvykiu, sutraukiančiu viso pasaulio dėmesį. Norėtųsi, kad ir Lietuvoje prezidentai skirtų daugiau dėmesio gyvenamosios aplinkos kokybei.“
Siūlymas – neperlenkti
Ar rezidencijai išties reikia pokyčių?
Prezidento namas statytas tarpukariu. Anot architetko Lino Tuleikio, neįmanoma autentiškai atkartoti jokio laikotarpio, kiekvienas laikotarpis kuo nors vertingas.
„Labai svarbu nepaskubėti arba nepatikėti darbų dar savo vertybinio stuburo nesusiformavusiam asmeniui. Turint omenyje kuklius mūsų šalies finansinius išteklius, bet gana aukštą intelektą, ir turėtume tokiuose Turniškių atnaujimuose labiau naudotis intelektu bei išmintimi, o ne taškytis ištekliais kuriant efektingus sprendimus.
Tokioje vietoje ypač svarbu elgtis moderniai: saugoti gamtą, taupiai naudoti medžiagas ir energijos išteklius, atsiliepti į ekologinius reikalavimus ir sukurti labai pamatuotus, ne per didelius dalykus.
Architektas sakė, jog reikėtų būti atsargiems kalbant apie atnaujinimą, nes žodis „atnaujinti“, kalbant apie architektūrą, mūsų visuomenėje suprantamas iškreipta.
Atnaujinimas dėl atnaujinimo būtų blogiausia, kas gali nutikti Turniškėms. Nes atnaujinti lengviausia.
„O bet kuri biurokratinė struktūra noriai to imasi, nes tada gali imituoti pagerėjimą mažomis sąnaudomis. Bet atnaujinant dažniausiai tik sunaikinami autentiški dalykai ir sukuriamos bevertės imitacijos“, – sakė L.Tuleikis.
