Atnaujintame parko plane numatyta išsaugoti daugiau medžių, atverti daugiau erdvių lankytojams, sukurti galimybių tiek mėgautis saule ant žolės, tiek slėptis pavėsyje po medžiais, kartu išlaikant pagrindinius barokinio parko principus.
Rytinė parko dalis perprojektuota taip, kad augalai netrukdytų patekti ant jose esančių pievų. Vakarinės parko dalies bosketai – trikampiai miškingi parko segmentai – taip pat bus atverti lankytojams, kadangi atsisakyta dalies gyvatvorių, trukdančių karštą dieną pasislėpti medžių pavėsyje. Būtent šiose dalyse bus gausiai sodinama naujų medžių. Parko atvirumas padidintas ir atsisakant tvorelių, kurios būtų atribojusios parką nuo greta stovinčių pastatų, kuriuose dabar įsikūręs „Vilnius Tech Park“.
Centrinėje parko ašyje, einančioje nuo Antakalnio gatvės vartų rūmų link, nuspręsta palikti senuosius medžius, nežiūrint į tai, kad dalis jų neturi ilgalaikės perspektyvos.
„Turime puikų projektą Sapiegų parko atkūrimui. Pasirinktas parko tvarkymo kelias atkuria ir išryškina istorijos eigoje prarastą šio svarbaus Vilniaus priemiesčio erdvinę struktūrą, pabrėždamas funkcinius ir vizualinius ryšius tarp miestui ir visai valstybei svarbių baroko epochos paveldo objektų. Projekto rengimo metu rėmėmės atliktų tyrimų metu rastais duomenimis ir įrodymais, o šis projektas formuoja atviras ir medžiais apželdintas parko erdves, atkuria parko želdinius ir gerbūvio elementus, parko ekosistemą praturtina įvairesnėmis augalų rūšimis“, – vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Pasak M. Pakalnio, visus šiuos klausimus analizavo, projektą vertino ir jam pritarė daugybė skirtingų institucijų, ekspertinių organizacijų bei komisijų.
Kiek buvo įmanoma, atsižvelgta į aplinkinių gyventojų pageidavimus. Reaguodama į „Antakalniečių bendruomenės“ nepritarimą projektui, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė viešą atsakymą jiems ir išdėstė argumentus, kodėl parko atnaujinimo projektas nebegali būti keičiamas, neinant į kompromisą su parko atnaujinimo kokybe.
Atsakyme teigiama, jog ekspertai nuodugniai analizavo įvairius tolesnio parko tvarkymo scenarijus, vertindami visas galimybes – pradedant paprasčiausiu rutininiu parko infrastruktūros sutvarkymu ir baigiant pilnavertišku atkūrimu, interpretuojant istorijos eigoje prarastas barokinio parko formas.
Pasirinktas Sapiegų parko tvarkymo kelias atkuria ir išryškina istorijos eigoje prarastą šio svarbaus Vilniaus priemiesčio erdvinę struktūrą, pabrėždamas funkcinius ir vizualinius ryšius tarp miestui ir visai valstybei svarbių baroko epochos paveldo objektų, remiantis projekto rengimo metu atliktų tyrimų metu rastais duomenimis ir įrodymais, formuoja atviras ir medžiais apželdintas parko erdves, atkuria parko želdinius ir gerbūvio elementus, parko ekosistemą praturtina įvairesnėmis augalų rūšimis. Kartu išsaugoma daugelis dabartiniame parke augančių vertingų želdinių, vengiama daugeliui barokinių parkų charakteringo uždarumo, sudaromos sąlygos įvairesniam parko erdvių naudojimui.
Visus šiuos klausimus analizavo, projektą vertino ir jam pritarė daugybė skirtingų institucijų, ekspertinių organizacijų bei komisijų. Tobulinant projektą, savivaldybė rėmėsi šių ir kitų ekspertinių organizacijų ir institucijų išvadomis: projektui pritarė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius.
Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninė architektūros taryba įvertino projekto urbanistinį integralumą, atitiktį darnaus vystymosi principui, statybos ir kuriamos aplinkos kokybę ir ilgaamžiškumą, inovatyvumą, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, aplinkos pritaikymą visiems visuomenės nariams, vientisą architektūrinę idėją, funkcionalios pastato struktūros kūrimą, estetiką ir sprendinių racionalumą. Taryba pateikė išvadą, jog pristatytai medžiagai, projektiniams sprendiniams tarybos nariai esminių pastabų neturi ir teigiamai vertina statytojo – Vilniaus m. savivaldybės, – siekį atkurti barokinį Sapiegų rezidencijos parką kaip valstybingumo įvaizdį. Taip pat Taryba nori atkreipti dėmesį, kad projekto rengėjai ieško dialogo su vietos bendruomene ir ieško kompromisinių projekto sprendinių, todėl norėtųsi ir iš bendruomenės pusės konstruktyvaus bendradarbiavimo, o ne tik projekto neigimo.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, pritardama projektiniams pasiūlymams, akcentavo būtinybę parengti barokinio sodo sutvarkymo ilgalaikę strategiją bei svarstyti galimybę atkurti Sapiegų rezidencijos parko planinę vizualinę ašį su Viešpaties Jėzaus trinitorių bažnyčios kompleksu.
Visos šios institucijos, anot sostinės savivaldybės, susipažino su Sapiegų parko projekto atnaujinimo planais bei atliktais istoriniais, dendrologiniais, archeologiniais ir kitais istoriniam parkui būtinais tyrimais, ir pritarė tam, kad Sapiegų parkas būtų atnaujinamas.
Svarbu suprasti, rašoma atsakyme bendruomenei, kad Sapiegų rūmų, parko ir vienuolyno ansamblio atkūrimas vyksta etapais, pagal finansines galimybes – Vilniaus miesto savivaldybė investuoja į parko atkūrimą, Kultūros ministerija planuoja rūmų tvarkymą ir Kultūros pažinimo centro sukūrimą, o Bažnyčia tvarko vienuolyno ir bažnyčios teritoriją. Daug dėmesio aplinkos tvarkymui skiria seniūnija, kuri įrengė vaikų žaidimo aikšteles, „Vilnius Tech Park“ bei nuoširdžiai dirbančios Miesto laboratorijos, miesto daržo bendruomenės.
Neabejojame, kad savivaldybės pradėti parko atnaujinimo darbai paspartins ir aplinkinių teritorijų tvarkymą, tokiu būdu atkuriant vieningą Sapiegų rūmų ansamblį. Vilniaus miesto savivaldybė bendradarbiaus su Šiuolaikinio meno centru, kuriam patikėtas Sapiegų rūmų sutvarkymas, ir informuos bendruomenę apie ten vykstančius procesus, teigiama atsakyme bendruomenei.
Remdamiesi atliktomis ekspertizėmis, valstybinių institucijų išvadomis ir rekomendacijomis, nebematome galimybės koreguoti atnaujinto parko projekto taip, kad nebūtų pakenkta šios svarbaus valstybės objekto atkūrimui. Artimiausiu metu planuojame tęsti parko atnaujinimo darbus, rašė savivaldybės atstovai.
