Taip pat nuspręsta artimiausiu metu pradėti planuoti viso parko, esančio aplink buvusią Sapiegų ligoninę, sutvarkymą. Tam padės ir sutaupytos lėšos, atsiradusios dėl sprendimo neiškelti požeminės šilumos trasos, kertančios būsimą barokinį Sapiegų sodą.
„Po paskutinių apsvarstymų su visuomene savivaldybė atrado galimybę šiek tiek pakoreguoti projekto želdinių dalį. Stengtasi išlaikyti baroko kanonus, bet surasti galimybių turėti daugiau laisvės pojūčio griežtame baroko geometriniame suplanavime. Tai bus šiaurietiškai santūrus barokas, kurio akcentai su laiku dar labiau išryškės – dėl išsaugotų medžių pasirinkta nuosaikesnė baroko atkūrimo kryptis“, – sakė vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Rytinė parko dalis perprojektuota taip, kad augalai netrukdytų patekti ant jose esančių pievų: čia bus galima mėgautis saule, skaityti knygą, rengti piknikus ar žaisti su vaikais. Vakarinės parko dalies bosketai – trikampiai miškingi parko segmentai – taip pat bus atverti lankytojams, kadangi atsisakyta dalies gyvatvorių, trukdančių karštą dieną pasislėpti medžių pavėsyje. Būtent šiose dalyse bus gausiai sodinama naujų medžių.
Parko atvirumas padidintas ir atsisakant tvorelių, kurios būtų atribojusios parką nuo greta stovinčių pastatų, kuriuose dabar įsikūręs „Vilnius Tech Park“.
Centrinėje parko ašyje, einančioje nuo Antakalnio gatvės vartų rūmų link, nuspręsta palikti senuosius medžius, nežiūrint į tai, kad dalis jų neturi ilgalaikės perspektyvos. „Šie medžiai nebus šalinami, jie augs centriniame take, ir, tikimės, nekliudys praeiviams. O tikra barokinė alėja čia galės būti suformuota po keliasdešimt metų, tuomet čia turėtų būti pasodinta nauja medžių alėja“, – teigė M. Pakalnis.
Pagal atnaujintą parko planą atsisakyti ir požeminių komunikacijų iškėlimo darbų, kas leis sutaupyti lėšų, kurios vėliau galės būti skirtos aplinkinių žaliųjų erdvių sutvarkymui.
Atnaujintam parko projektui jau pritarė Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninė architektų taryba, teigiamai įvertindama savivaldybės siekį atkurti barokinį Sapiegų rezidencijos parką kaip valstybingumo įvaizdį. Taip pat Taryba savo išvadose nori atkreipti dėmesį, kad projekto rengėjai ieško dialogo su vietos bendruomene ir ieško kompromisinių projekto sprendinių, todėl norėtųsi ir iš bendruomenės pusės konstruktyvaus bendradarbiavimo, o ne tik projekto neigimo.
