Ar žinote, kur Kaune kažkada buvo limonado fabrikas, kur galbūt buvo kankinami žmonės ir gyveno pats Michailas Muravjovas-Korikas? O kuriam pastatui tiek pat metų kaip Eiffelio bokštui? Visos šios istorijos ir yra susijusios su senais Kauno daugiabučiais.
Dabartiniai tokių namų gyventojai vis labiau suvokia jų vertę, renka pamirštus istorinius faktus, o kai kurie nuo per daugelį metų apšiurusių pastatų fasadų jau nubraukė senas tinko raukšles arba tai ruošiasi padaryti.
Paveldosaugininkai taip pat pastebėjo, kad vis daugiau daugiabučių gyventojų siekia atnaujinti šiuos namus.
Praeivius sudomina data
Kauno senamiestyje, Jonavos gatvės pradžioje, į akis krinta du mūriniai namai, sujungti bendru fasadu. Fasado viduryje yra didelė arka, per kurią kažkada į pastatų kiemą įvažiuodavo arkliais kinkyti vežimai. Virš arkos tebėra išbetonuoti skaičiai „1789“. Tai vienas seniausių Kauno daugiabučių.
Arkoje įtaisyti vartai užrakinti, bet Jonavos gatvės 6-ojo namo gyventojai nesistebi, kai praeiviai paskambina į jų butus ir prašo įleisti į kiemą pasidairyti. Smalsuolius sudomina ant namo parašyta data ir daugelis nori pamatyti, kaip pastatas atrodo iš kiemo.
Kieme atsiveria tikrai įspūdingas namų dvynių vaizdas. Jie primena nedidelę pilį. Patekus į vieno pastato laiptinę stebina namo sienų storis ir jose paliktos arkos.
Daugiabutis, kuriame yra 9 butai, kiek paremontuotas, bet sienos apšiurusios.
„Netrukus vaizdas pasikeis. Dar šiais metais su savivaldybės parama, skirta paveldo statinių fasadams atnaujinti, šiuos darbus ir atliksime“, – sakė namo bendrijos pirmininkas Justinas.
Panoro sužinoti istoriją
Šis valstybės saugomas paveldo objektas rūpi ne tik namo bendrijos vadovui. Name gyvena kaunietis Vytautas. Vyras yra surinkęs išsamią pastato istoriją, kurios nėra net Kultūros paveldo departamento bylose.
Vyras pasakojo, kad 1997 metais, kai įsigijo vieną butą išskirtiniame name, vieno istoriko paprašė rasti viską, kas įmanoma, apie daugiabutį. Tai daryti skatino ir namo pastatymo data bei gandai, kad jame neva gyveno caro pavaldinys M.Muravjovas, pramintas Koriku.
Istorikas ne vieną valandą praleido Kauno archyve ir surinko nemažai įdomios istorijos.
Per šimtmečius nepasikeitė
Vytautas pasakojo, kad iš atrastų šaltinių paaiškėjo, jog pastatas yra dar senesnis. Jau 1770 metais sklypą su apgriuvusiu mūriniu namu Ignacas Bronicas pardavė Baltrui ir Magdelenai Čechovičiams. Po 14 metų jį įsigijo Tomas ir Ona Reisai.
„Manoma, kad 1784–1789 metais jie atliko senojo namo remontą ir greta pastatė dar vieną tokį pat namą, juos sujungė vientisu fasadu su įvažiuoti skirta arka iš Jonavos gatvės pusės. Todėl ant namo esanti data reiškia namo remonto pabaigą. Nauji barokinių formų fasadai beveik nepasikeitė iki dabar“, – sakė namo gyventojas.
1813 metais viena iš namo savininkių tapo Chana Klebanskienė. Tada prasidėjo iki pat tarpukario besitęsusi šios šeimos istorija daugiabutyje.
„Dokumentuose užfiksuota, kad Ch.Klebanskienės palikuoniai Klebanskiai dėl nekilnojamojo turto vaidijosi, kviesdavo policiją, bylinėjosi“, – pasakojo kaunietis.
Buvo kankinami žmonės?
1940 metais namas sovietų buvo nacionalizuotas. Butai išdalyti kitiems gyventojams.
1962–1964 m. daugiabutis šiek tiek remontuotas, įrengtos gelžbetoninės perdangos, iškirsti keli langai.
„Namas, kurio sienų storis – 120 cm, butų aukštis – 4 metrai, buvo pastatytas taip kokybiškai ir kapitališkai, kad nei sovietmečiu, nei vėliau niekas jo nesugebėjo sugadinti“, – šypsojosi daugiabučio gyventojas.
Seniausiai šiame name – jau 50 metų – gyvena kaunietė Jadvyga Jurevičienė.
Ji sakė, kad kartais užklystantys kauniečiai klausia, ar tikrai namas turi ir žiaurią istoriją, nes yra girdėję, jog jo rūsyje buvo kankinami žmonės, kad tai vadinamasis M.Muravjovo namas.
Apie tai užsimenama ir Kultūros paveldo departamento dokumentuose. Istorikas tyrė ir šią versiją, bet ji nepasitvirtino.
„Generolas M.Muravjovas-Korikas 1863–1865 metais buvo Vilniaus generalgubernatorius, jo sūnus majoras Nikolajus Muravjovas 1863–1866 metais buvo Kauno gubernatorius, tačiau kad jie būtų rezidavę ar lankęsi name, jokių žinių nerasta“, – sakė namo gyventojas Vytautas.
Ištyrė ir sienų spalvas
Šis vienas seniausių miesto mūrinių pastatų visada buvo nuomojamų butų namas.
Dabar jo gyventojai yra susibūrę į bendriją ir labai vertina savo būstą.
„Kai ieškodamas buto užėjau į šį namą, abejonių, kur gyventi, neliko. Namas išskirtinis, vienas toks Kaune“, – pasakojo namo bendrijos pirmininkas Justinas.
Daugiabučiui, atsižvelgiant į jo amžių, reikia palyginti nedidelio remonto – pagerinti ventiliaciją, atnaujinti stogą ir fasadą.
Specialistai jau atliko pastato fasadinių sienų polichrominius tyrimus. Nustatė, kad jo fasadas turi būti nudažytas garstyčių spalva, langų apvadai ir kitos namo išorės puošmenos – baltos.
Gyventojai planuoja, kad namas bus atnaujintas dar šiais metais.
Name gamino net limonadą
Kumelių gatvėje stovi 12A numeriu pažymėtas daugiabutis, kuriam jau 219 metų. Tai 1800 metais statytas dviejų aukštų pastatas su mansarda.
Namas per ilgus metus buvo remontuotas, gyventojai kaip išmanė gerino gyvenimo sąlygas, sustatė plastikinius langus, todėl dabar jau sunku įsivaizduoti, kad daugiabutis – toks senas.
Šiame name gyvenanti Irena Jurevičienė teigė, kad vis dėlto šis namas tikrai statytas 1800 metais ir pirminė jo paskirtis buvo kitokia.
„Čia gyvenu 30 metų. Bet dabar jau mirusi kaimynė, kuri sulaukė beveik 100 metų, yra pasakojusi, kad iš pradžių pastate buvo limonado fabrikas. 1964 metais namas buvo suremontuotas, pristatytos mansardos“, – pasakojo kaunietė.
Pasak jos, gyventi tokiame sename name ir įdomu, ir kyla problemų.
„Rūsių čia nebuvo ir nėra. Gana prasta ventiliacija. Bet dėl vietos senamiestyje ir dėl namo istorijos vis dar gyvename čia“, – pasakojo moteris.
Stovi Eiffelio bendraamžis
Dar vieną įdomų daugiabutį galima rasti Vytauto prospekte. Tai 19 numeriu pažymėtas geltonas mūrinis pastatas, pastatytas 1890 metais, priskiriamas istorizmo stiliui.
Name yra keli butai, pirmame aukšte jau 26 metus veikia užeiga.
Šiame daugiabutyje, antrame aukšte, gyvenantis Vasilijus Besedovas šypsodamasis sakė, kad šis namas yra tokio pat amžiaus kaip Eiffelio bokštas. Deja, atrodo jis kur kas prasčiau.
Vyras pasakojo, kad 1862 metais, kai Kauną pasiekė geležinkelio vėžė, tuo metu buvusi užmiestyje, netoli jos pradėjo kilti ir namai.
Taip atsirado iš šis mūrinis dviejų aukštų pastatas su mansardomis.
„Pastate visada buvo butai. Name yra vandentiekis, kanalizacija, bet iki šiol mūsų aukšte yra vienas bendras tualetas visiems kaimynams“, – pasakojo vyras.
Pastate esančios kavinės savininkas Valdas Gincas prisiminė, kad kai prieš 26 metus pirko patalpas kavinei, tuometiniuose daugiabučio butuose gyveno paprasti žmonės, kurie namu nelabai rūpinosi.
„Pastatas yra paveldo saugomas. Aš savo patalpų fasadą paremontuoju.
Kiti gyventojai tvarkosi, kas kaip sugeba. Pinigų, kurių reikėtų paveldo objektui sutvarkyti, neturi, todėl iš gatvės pusės namas dar atrodo pakenčiamai, bet iš kiemo – varganai. Kažin ar greitu metu jis bus deramai suremontuotas“, – svarstė verslininkas.
Buvo vienas puošniausių
Gedimino gatvėje esantis 48-asis pastatas yra kiek jaunesnis nei jau minėti namai, bet jis buvo vienas prabangiausių ir puošniausių tarpukario daugiabučių.
1929 metais jį suprojektavo vienas žymiausių tarpukario Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas. Namo projektą architektui užsakė gydytojas ir visuomenės veikėjas Pranas Gudavičius.
Butą šiame name turintis ir pastato istoriją renkantis kaunietis Karolis Banys pasakojo, kad namo savininkas išskirtinio art deco stiliaus pastato pirmame aukšte apsigyveno pats ir čia pat įkūrė kliniką, o kitus butus nuomojo.
K.Baniui, tyrinėjant P.Gudavičiaus mokesčių ir tarpukario telefonų knygas, pavyko sužinoti, kad daugiabutyje 1932–1936 metais gyveno Latvijos karo atašė Lietuvai Fricis Kuocinis, 1935 metais, o gal ir ilgiau – tarpukario Lietuvos švietimo ministras Vincas Čepinskis, tarpukario Valstybės teatro sekretorius Stasys Grigaliūnas ir nemažai kitų žinomų ir nežinomų asmenybių.
Gyventojams istorija brangi
1944-aisiais P.Gudavičius pasitraukė į Vakarus, 1956-aisiais mirė Niujorke. Namas sovietmečiu buvo nacionalizuotas, butai – išdalyti ir padalyti.
2017 metais daugiabutis buvo atnaujintas ir dabar vėl stebina puošnumu. Remonto labiausiai reikėjo pastato sienoms. Tarpukariu skarda dengtas stogas, sovietmečiu buvo užklotas šiferiu, taip pat buvo kiauras, todėl senos dangos nuardytas ir stogas vėl uždengtas nauja skarda. Taip pat jau sena buvo ir elektros instaliacija, kuri nebeatitiko šiandienos pajėgumų.
„Puiku, kad išliko didesnė dalis spalvotų laiptinės langų, beveik autentiškos ir sovietmečiu tik kiek patobulintos pastato lauko durys. Su namo bendruomene šiais metais šias detales taip pat ketiname atnaujinti“, – pasakojo K.Banys.
Puikiai veikia ir pastato ventiliacija. Butuose panaudotos tokios kokybiškos medžiagos, kad jas galima nesunkiai restauruoti.
„Gal yra tik vienintelis trūkumas – name nėra lifto, o butai labai aukšti, todėl patekti į 3-iąjį ar 4-ąjį aukštą sunkiau vaikščiojantiems žmonėms reikia pastangų“, – užsiminė kaunietis.
K.Banys sakė, kad neretai pastatyti naują pastatą lengviau, nei prikelti senąjį, bet tai daryti verta, nes tokie daugiabučiai yra miesto pasididžiavimas.
Atsinaujinimo nori vis daugiau gyventojų
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Šiais metais gavome rekordinį skaičių prašymų iš dalies finansuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbus iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto. Finansavimas bus skirtas 59 pastatų valdytojams.
Vienas programos prioritetų – skatinti savo namų fasadus tvarkyti ne verslininkus, bet gyventojus, kurie iš namų fasadų atnaujinimo neturi jokios finansinės naudos, bet mažina miesto vizualinę taršą.
Tokia parama pradeda naudotis vis daugiau daugiabučių gyventojų. Iš 59 pastatų, kurie galės naudotis parama, didžioji dalis ir yra daugiabučiai.
Anksčiau paramos ryždavosi prašyti namų bendrijų atstovai ar privatūs asmenys, o dabar vis daugiau paramos daugiabučių tvarkybos darbams prašo namus administruojančios įmonės. Šiais metais net 29 paraiškas ir yra pateikę daugiabučių administratoriai.
Daugiausia norima atnaujinti miesto centre esančius daugiabučius, nes natūralu, kad šioje miesto dalyje jie ir yra seniausi.“
