Kauniečiai akylai stebi atnaujinamos Laisvės alėjos virsmą, dalijasi įžvalgomis ir drąsiai žeria kritiką, jeigu kyla įtarimų dėl nekokybiškai klojamų plytelių ar kitų darbų.
Ne kartą pasipiktinimas kilo ir dėl ne visada saugomų alėjoje augančių liepų. Savų pastabų turėjo ir neįgalieji, dėl kurių teko priimti naujus sprendimus.
Į visus klausimus, kurie tvyro kauniečių galvose ir keliami socialiniuose tinkluose, atsakė Laisvės alėjos atnaujinimo projekto autorius Š.Kiaunė. Architektas neslėpė, kad vykstant darbams alėjoje beveik kiekvieną dieną tenka susidurti su neplanuotomis kliūtimis ir sparčiai spręsti problemas.
Vienos darbus Laisvės alėjoje atliekančios bendrovės atstovas tvirtino, kad, nepaisant įvairių kliūčių, projektas įgyvendinamas neatsiliekant nuo grafiko.
– Laisvės alėjos atnaujinimo projektas daugelį metų gulėjo valdininkų stalčiuose. Ar praėjus daugiau nei 10 metų jis dar nebuvo pasenęs? – „Laikinoji sostinė“ paklausė architekto Š.Kiaunės.
– Projektas pradėtas rengti 2005 metais, techninis projektas parengtas 2007 metais. Tada mieste buvo kitos aktualijos – Laisvės alėja buvo vadinama batų alėja, netoli buvo statomas prekybos centras „Akropolis“, kilo grėsmė, kad pėsčiųjų gatvė ištuštės, žmonėms bus nebepatraukli.
Rengdami projektą pirmiausia siekėme sukurti urbanistinius ryšius tarp alėjos ir greta esančių kiemų, atverti juos visuomenei, nes tai – neįkainojama vertybė. Tačiau tiek ankstesniems, tiek dabartiniams miesto vadovams pristigo politinės valios imtis žingsnių, kad tai būtų įmanoma.
Pradėjus ruoštis realiems alėjos atnaujinimo darbams liko paprastesnė užduotis – atnaujinti dangą, išskiriant istorines važiuojamąsias alėjos dalis, šaligatvius, išryškinti XIX amžiuje statytų alėjos pastatų fasadus. Trumpiau kalbant, atkurti šios gatvės DNR.
– Ar prasidėjus darbams ir jiems vykstant projektą tenka koreguoti?
– Klausimų, kuriuos reikia spręsti skubiai, kyla beveik kasdien. Senų požeminių komunikacijų planai nėra tikslūs. Nukasę nemažą žemės sluoksnį darbininkai atranda pastatų cokoliuose įrengtų švieslangių, apie kuriuos nebuvo žinoma. Tenka greitai reaguoti ir galvoti, kaip elgtis, kad rekonstrukcija galėtų būti tęsiama toliau.
Bėgant metams pasikeitė statybų reikalavimai važiuojamajai gatvių daliai, todėl kitokie sprendimai palies A.Mickevičiaus ir Maironio gatvių atkarpas, kurios kerta Laisvės alėją.
Šiose atkarpose bus įrengiama speciali betoninė gatvės pasluoksnių konstrukcija, ant jos bus tvirtinamos granito plytelės, siūlės bus užtepamos specialiu elastingu užpildu. Taip siekiama, kad šiose vietose granito danga dėl patiriamos automobilių apkrovos laikytųsi tvirčiau.
– Žiniasklaidoje jau skelbta, kad atkarpoje nuo Nepriklausomybės aikštės iki A.Mickevičiaus gatvės, kuri jau baigta atnaujinti, yra suskilusios apie 260 plytelių. Kiti architektai ir specialistai tvirtino, jog jos skyla dėl to, kad plytelės yra rombo formos ir jų kampai neatlaiko krūvio. Ar tokie teiginiai atitinka tikrovę?
– Rengdami techninį projektą konsultavomės su Vokietijos, Lenkijos specialistais. Rombo formos plytelės naudojamos daugelyje projektų ir kitose šalyse, pačiam teko matyti ne vieną įgyvendintą projektą. Svarbiausia yra granito kokybė.
Jei skiltų patys plytelių kampai, su pastabomis sutikčiau. Tačiau jos skyla arčiau centro. Laisvės alėja klojama natūraliu gamtiniu akmeniu. Jame gali pasitaikyti gamtiškai susiformavusių gyslų, kurios ir suskeldėja.
Laboratorinių bandymų centras atlieka kiekvienos naujos gaminių siuntos bandymus, plyteles gniuždo, tikrina vandens įgeriamumo, atsparumo šalčiui, temperatūros pokyčiams rodiklius.
Iš kiekvienos siuntos atsitiktine tvarka atrenkamas ir bandomas tam tikras plytelių skaičius, jų kokybę tikrinantys specialistai broko nepraleidžia. Bet kiekvienos plytelės nepatikrinsi, todėl nieko keista, kad iš šimtų tūkstančių natūralaus akmens plytelių kai kurios skyla.
Neišvengiamos ir žmogiškosios klaidos, dėl kurių plytelės skyla arba paklotos nelygiai. Jau paklotos plytelės dar ne kartą bus plūkiamos, turi praeiti šiek tiek laiko, kad danga susigulėtų, todėl nelygumų liks vis mažiau.
Kyla ir kitų kiek kuriozinių situacijų. Jau paklotų plytelių plyšiai yra užpilti granito atsijomis. Miestą valanti įmonė įsigijo naujas mašinas, kurios grindinio paviršių nusiurbia, o kartu nusiurbia ir atsijas. Jų reikia pilti iš naujo.
Kol kas nuspręsta, kad, siekiant to išvengti, naujai paklotas grindinys nebus valomas šiomis mašinomis.
– Nemažai pasipiktinimo ir kalbų sukėlė darbininkų elgesys su Laisvės alėjos medžiais. Nudžiūvo ir kai kurie klombose pasodinti mažesni augalai. Ar kurdami projektą konsultavotės su augalų specialistais, ar nebuvo padaryta klaidų, kad dabar darbininkai turi nukirsti medžių šaknis, nes jos trukdo darbams?
– Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistai Laisvės alėjos medžius stebi ir vertina nuo 1992 metų. Liepų alėja yra didžiausia šios gatvės vertybė, todėl rengiant techninį projektą mūsų užsakymu specialistai iš naujo įvertino visų medžių būklę, pažymėjo, kurie medžiai sveiki, kurie sergantys, išpuvę, aprašė medžių storį, lajų ir šaknų plotį, pateikė rekomendacijas, kaip su medžiais reikėtų elgtis.
Dar kartą medžių būklė buvo įvertinta 2014 ir 2017 metais prieš prasidedant darbams. Kiekvienas medis, kaip žmogus poliklinikoje, turi savo ligos lapelį. Visa informacija surašyta projekte.
Daugelio liepų būklė gera, tačiau vis dėlto vietoj dalies sergančių medžių reikėtų pasodinti naujų. Tai buvo padaryta rekonstruotoje alėjos dalyje nuo Nepriklausomybės aikštės iki A.Mickevičiaus gatvės. Kadangi buvo pasodintos 15–20 metų liepos, galbūt nedaugelis pastebėjo, kad auga 16 naujų medžių.
Didžioji dalis liepų alėjoje sodintos prieš 70–80 metų. Per tą laiką grindinys kelis kartus buvo keistas. Nuo to laiko, kai liepos buvo pasodintos, danga pakilo 50 centimetrų. Medžiai kiekvieną kartą būdavo užpilami gruntu, todėl per ilgą laiką išleido paviršines šaknis. Dabar klojant naują grindinį šios šaknys ir aptinkamos.
Specialistų nuomone, apkapojus paviršines šaknis medis nenukenčia, pagrindinė jo šaknų sistema yra giliai, medžiai sugeba prisitaikyti. Akivaizdu, kad specialistai teisūs, nes nė vienas medis jau atnaujintoje alėjos dalyje nenudžiūvo.
Žinoma, atvejis, kai Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas nufilmavo, kad darbininkas kerta kur kas storesnę liepos šaknį, – išimtinis. Taip neturėtų būti, bet prie kiekvieno darbuotojo negali stovėti.
Iš pradžių buvo planuojama alėjos liepas keisti pamažu, kad nekristų į akis. Bet miestiečiams ypač akylai stebint, kaip elgiamasi su augalais, kylant protestams dėl medžių kirtimo, tokių planų dabar atsisakyta.
Nuspręsta, kad keičiami bus tik nuvirtę medžiai. Dabar alėjoje yra apie 20 tokių, kurie dėl savo būklės yra pavojingi, bet palikti, kol patys nuvirs. Tokia situacija man atrodo keista, bet toks yra savivaldybės atstovų sprendimas.
Augalai po liepomis buvo parinkti tariantis su specialistais. Norėjosi, kad po medžiais ištisus metus žaliuotų faktūriški dekoratyviniai augalai, kad žiemą neliktų juodų žemės plotų.
– Daug diskusijų sukėlė ir sprendimas, kad alėjoje negali likti kokių nors pandusų, vedančių į pastatus. Verslininkai privalėjo patys pakeisti įėjimus patalpų viduje, kad į jas būtų patogu patekti su neįgaliųjų vežimėliais. Ar pavyko susitarti?
– Pavyko pasiekti kompromisą. Dalis verslininkų sutiko patys perdaryti įėjimus į patalpas, kad jos būtų patogios neįgaliesiems. Kol kiti pastatų savininkai nespėjo pertvarkyti savo įėjimų, savivaldybė pasirūpins laikinais sulankstomais pandusais.
– Po galingų liūčių alėja ne kartą buvo užlieta. Ar nuotekų sistema atnaujintoje gatvėje pajėgi surinkti didelį vandens kiekį?
– Lietaus nuotekų sistema yra gana efektyvi. Problema ta, kad kylant liūtims vanduo ir purvas pasipila nuo Žaliakalnio šlaito per Žemaičių gatvę, nuo Kauno laiptų. Gatvės rekonstrukcija jau planuojama, Kauko laiptai atnaujinami, šiuose objektuose bus sutvarkyta ir lietaus nuotekų sistema. Kai šie darbai bus baigti, situacija turėtų pasikeisti.
– Nepriklausomybės aikštėje pastačius naujus apvalius medinius suolus, jų paviršius netrukus nutriušo. Kodėl?
– Šiuo atveju, matyt, buvo užtepta netinkama danga, ji nusidėvėjo, todėl suolai buvo nušveisti ir iš naujo padengti alyva.
Visi alėjos suolai kartkartėmis turi būti nušveičiami ir padengiami nauju alyvos sluoksniu. Kaip minėjau, vėliau jie papilkės, tačiau mediena tikrai atlaikys ilgus metus.
Rekonstruotą alėjos dalį akylai stebi ne tik miestiečiai. Naktimis ją labai pamėgo varniniai paukščiai. Vakarais jie nutupia liepose, čia pat ir dergia. Gali būti, kad, 2008 metais pastačius naujus šviestuvus arčiau medžių, paukščiai ir pamėgo jų šilumą bei šviesą.
Plytelių keisti dar nereikėjo
Robertas Petrauskas
Vienos Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus atliekančios įmonės „Kauno tiltai“ gatvių tiesimo aikštelės darbų vadovas
„Laisvės alėjos rekonstrukcijos metu pastebėta, kad techniniame projekte inžinerinių tinklų sprendiniai neatitinka esamos padėties, skiriasi komunikacijų aukštis, gylis, vietos.
Dėl šios priežasties teko kai kuriuos sprendinius derinti iš naujo, keisti planuojamus darbus. Nepaisant to, Laisvės alėjos rekonstrukcija vyksta pagal numatytus terminus.
Naujų jau paklotų granito plokščių keisti neteko, tačiau pasitaiko gaminių su broku, atsiradusiu transportavimo metu. Plokštės, turinčios defektų, nenaudojamos, o rangovas, turintis ilgametę patirtį, iš anksto įvertina galimą broką ir užsako kiek daugiau gaminių, negu numatyta projekte.
Palyginti su visu rekonstrukcijai reikiamu gaminių kiekiu, netinkamų naudoti granito plokščių pasitaiko labai mažai.
Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus planuojama baigti kitų metų vasarą.“
