Žaliakalnyje įsikūrusiame Kauno technologijos universiteto (KTU) miestelyje yra pastatas, kuris tarpukariu buvo vienas slapčiausių objektų šalyje. Tai – buvusi Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija. Dabar čia yra Cheminės technologijos fakulteto A korpusas.
Tyrimų laboratorija buvo geriausia Baltijos šalyse ir viena geriausių Rytų Europoje. Ji suprojektuota taip, kad jei joje kiltų sprogimas, statinio sienos nenukentėtų.
Pastatas nebuvo suniokotas nei vokiečių, nei sovietų okupacijos metais, jame iki šiol veikia įspūdinga autentiška įranga, ventiliacija, traukos spintos, stovi specialiai sukurti baldai.
Unikalus pastatas vilioja smalsuolius. Anksčiau čia vykdavo ekskursijos. Tačiau dėl prastos statinio fasado būklės jos neberengiamos, todėl pasidairyti po buvusį karinį objektą ypač įdomu.
Ateityje šis šalies nekilnojamojo turto paveldo objektas bus pritaikytas visuomenėms reikmėms. Visi norintys jį galės aplankyti 2020 metais.
Pastatas ir dabar įdomus
Radvilėnų plente iškilęs trijų aukštų tarpukario modernizmo stiliaus pastatas su linijiniais langais ir ant stogo iškilusiais keistais žalvariniais kaminais – ypatingas.
Architektūrologas Paulius Tautvydas Laurinaitis sakė, kad statinys ne veltui tituluojamas ryškiausiu Lietuvos XX amžiaus pirmosios pusės modernizmo pavyzdžiu.
„Pastatui unikalų veidą suteikia juostiniai ir kampiniai langai, plokščias stogas, nedekoruotas fasadas, gelžbetonio karkaso panaudojimas, balta fasado spalva.
Visa tai byloja apie išskirtinį modernumą ir funkcionalizmą“, – aiškino mokslininkas.
Reikėjo savos laboratorijos
P.T.Laurinaitis pasakojo, kad 1918 metais valstybingumą atkūrusi Lietuva ginklus, sprogmenis ir kitą karo medžiagą pirkdavo užsienyje, bet šalyje nebuvo tinkamos laboratorijos ginkluotės kokybei patikrinti.
Dėl valiutos stokos, didelių kainų ir kitų ekonominių bei politinių problemų vyriausybė nusprendė kurti vietinę ginklų pramonę, o kartu su ja – ir tyrimų laboratoriją, kuri atliktų amunicijos ir gamyboje naudojamų žaliavų bei gaminių tyrimus.
Nors cheminis ginklas buvo uždraustas, dėl įtemptos politinės situacijos Europoje ir pasaulyje Tyrimų laboratorija turėjo būti įrengta taip, kad joje būtų galima tirti ir šį ginklą, kad pastato konstrukcijos atlaikytų tokių medžiagų sprogimą.
Praminė „dujų fabriku“
Iš pradžių laboratoriją planuota statyti Žemaitijoje. Bet vėliau nuspręsta, kad bus paprasčiau, jei ji veiks laikinojoje sostinėje. Tyrimų laboratoriją buvo nuspręsta statyti tuometiniame Kauno pakraštyje.
„Dalis gyventojų to nenorėjo, objektą praminė „dujų fabriku“, bet į jų prieštaravimus vyriausybė nekreipė dėmesio“, – pasakojo P.T.Laurinaitis.
Nors Lietuvos architektai patirties kurti tokių objektų projektus neturėjo, vis dėlto darbas buvo patikėtas Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui. Architektūros istorikas pasakojo, kad šiam garsiam architektui tarpukariu buvo patikėta suprojektuoti ir Kėdainių vandens bokštą. Tokių techninių statinių projektuotojų Lietuvoje taip pat nebuvo.
„Yra tekę skaityti, kad V.Landsbergis-Žemkalnis kelias naktis studijavo užsienio architektų, kūrusių tokius projektus, literatūrą, buvo labai imlus, gabus, greitai perprasdavo techninius statybos niuansus. Todėl greičiausiai būtent jis projektavo ir Tyrimų laboratoriją“, – pasakojo P.T.Laurinaitis.
1935 metais iškilusi Tyrimų laboratorija, pasak architektūrologo, yra unikalus architektūrinės, istorinės ir urbanistinės raidos pavyzdys, įkvėptas pasaulinės modernizmo idėjos, tačiau turintis savitų tautinių bruožų.
„Modernizmo architektūros pastate buvo įrengta ir ne ką mažiau moderni įranga, todėl tai moderniausias tarpukario pastatas Lietuvoje“, – pasakojo P.T.Laurinaitis.
Medinių baldų nesuniokojo
Įėjus į pastatą ir dabar galima pajusti tarpukario dvasią. Jame išlikęs vienas iš dviejų čia įrengtų „Schindler“ firmos liftų, tik pastaruosius kelis dešimtmečius jis neveikia, nes pataisyti jį kainuotų nemažus pinigus.
Išlikusios originalios lauko durys, vidaus laiptinės, laiptų turėklai, keraminių plytelių grindų danga. Kabinetuose ir bibliotekoje tebestovi mediniai specialiai pastatui sukurti baldai: stalai, spintos, kėdės, lentynos. Viename kabinetų saugoma originali stalinė lempa, veikia nuo tarpukario išlikę trys apvalūs lubų šviestuvai.
Koridoriuose tebėra kriauklės rankoms nusiplauti su žalvariniais čiaupais, iš kurių ir dabar teka vanduo.
Laboratorijos statybai daugiausia buvo naudojamos vietinės medžiagos. Mokslui skirta įranga atvežta iš užsienio šalių.
Tyrimų aparatūra atgabenta iš Prancūzijos, mikroskopai, elektros matavimo technika – iš Vokietijos, stiklo indai mokslui – iš buvusios Čekoslovakijos.
Tebeveikia traukos spintos
Įdomiausia pasidairyti po laboratorijas. Jose taip pat galima išvysti visą tarpukario laikų įrangą – išvedžiotus vamzdynus, varinius čiaupus, lavos stalviršius.
Laboratorijose prie pat durų įrengti dušai, kurie veikia iki šiol, nors jais dabar jau niekas nebesinaudoja. Įspūdingos yra ir traukos spintos. Daugelyje laboratorijų jos medinės. Vienoje, esančioje viršutiniame aukšte, – varinė.
„Ji buvo skirta sprogdinimams vykdyti. Spintos gamybai panaudotas varis, nes jis atliekant tokius bandymus tempiasi, nesusprogsta. Ši laboratorija įrengta viršutiniame aukšte dėl saugumo. Jei joje kiltų sprogimas, medžiagos per traukos spintos kaminus patektų virš stogo į lauką ir nepasklistų po pastatą“, – pasakojo rūmų valdytojas Arūnas Kolesnikas.
Metalas greitai sukiužo
Pastate tebeveikia ir sudėtinga ventiliacijos sistema. Visi vamzdžiai – keraminiai, jie atsparūs chemikalams.
„Kartą vieną tokį bandėme pakeisti cinkuotu. Jis per kelis mėnesius tapo lyg rėtis, nepasiteisino, o keraminiai tarnauja iki šiol“, – pasakojo A.Kolesnikas.
Kai kurios dabar nenaudojamos keraminės santechnikos ir ventiliacijos sistemos detalės taip pat saugomos. Jas pastato šeimininkai naudoja kaip įdomių formų gėlių vazonus.
Sprogimas išdaužė langus
Pastato valdytojas pakvietė ir į tokias erdves, į kurias beveik niekas nepatenka.
Po statiniu yra rūsys, kurio erdvė ne ką mažesnė nei kituose aukštuose, čia taip pat yra laboratorijos.
Po pastatu yra slėptuvė, kuri sovietmečiu buvo pritaikyta slėptis nuo atominio ginklo atakos.
Bet dar įdomiau, kad dar giliau yra ir tuneliai.
„Juose žmogus gali vaikščioti beveik nesusilenkęs. Vienas tunelis veda link netoli esančio Lietuvos zoologijos sodo, bet kur baigiasi, nežinome“, – sakė A.Kolesnikas.
Vyras sakė, kad tuneliai iki galo neištyrinėti. Žinoma, kad sovietmečiu ten buvo laikomos cheminės medžiagos, todėl vaikštinėti po juos gali būti nesaugu.
Ant pastato stogo bet kam taip pat lipti negalima. Ant jo įrengta daugybė keistos formos žalvarinių kaminų, išvestų iš laboratorijų.
„Kaminai yra ne tik funkciškai reikalingi – jie yra statinio savitumo dalis“, – sakė P.T.Laurinaitis.
Neatsitiktinai būtent taip buvo suprojektuoti ir pastato langai, kiekviename aukšte išdėlioti į vientisas linijas.
„Jei pastate kiltų sprogimas, tokia konstrukcija leistų išdužti tik langams, o pats statinys nenukentėtų. Beje, sovietmečiu vienoje laboratorijoje sprogimas įvyko. To aukšto langai sudužo, šukės nulėkė kelis šimtus metrų, bet pastatas nesuskilo, nenukentėjo“ , – pasakojo A.Kolesnikas.
Lyg vienas organizmas
Tyrimų laboratorija veikė neilgai, nes Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą Tyrimų laboratorija 1940 m. perduota Kauno universitetui.
1973 m. pastatui buvo suteiktas architektūros paminklo statusas. 2005 m. jis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, o 2015-aisiais įvertintas Europos paveldo ženklu.
Dabar pastate įsikūrę KTU chemijos ir cheminės, maisto, aplinkosaugos technologijos ir biotechnologijos sričių studentai ir mokslininkai, kurie drauge su moderniomis priemonėmis tebesinaudoja tarpukario įranga ir laboratorijomis.
„Pastatas buvo suprojektuotas ir pastatytas taip, kad veikė tarsi vienas organizmas. Iš jo išmontavus kokią nors dalį ji atskirai neveiktų. Todėl nei Vokietijos, nei Sovietų Sąjungos okupacijos metais niekas įrangos neišmontavo, neišsivežė, nes nebuvo prasmės.
Tai dar viena objekto vertybė“, – sakė P.T.Laurinaitis.
Vėl rengs ekskursijas
Agnė Valatkienė
KTU Projektų vystymo centro vadovė
„1935 metais pastatytas Tyrimo laboratorijos pastatas iki šiol nebuvo nei remontuotas, nei atnaujintas. Ypač prasta yra jo fasado būklė, išorinės pastato vertingosios savybės apleistos, pagrindinis įėjimas į pastatą užtvertas, naudojamasi tik vidiniame kiemelyje esančiu įėjimu.
Nors daugybė žmonių mėgdavo ekskursijas po pastatą, dėl to, kad jo išorė jau nesaugi, jų kol kas nebus. Universitetas ketina pastato fasadą ir aplinką atnaujinti iki 2020-ųjų.
Tada ir universitetas, ir kiti gidai galės čia rengti ekskursijas. Siūlysime pastatą įtraukti į Kauno turizmo maršrutus.
Tyrimo laboratorija su visa originalia įranga, baldais bus prieinama visuomenei.“
