Šią savaitę kauniečiams buvo pristatyti dviejų pėsčiųjų tiltų, išdygsiančių miesto centre, projektiniai pasiūlymai. Vienas tiltas nuo Karaliaus Mindaugo krantinės ves į Nemuno salą, kitas iš jos – į Aleksoto papėdėje esančią O. ir H.Minkovskių gatvę.
Projekto autoriai papasakojo, kaip tiltai turėtų atrodyti, kokios medžiagos jiems bus naudojamos ir kokias tiesiogines bei papildomas funkcijas atliks patys tiltai ir jų prieigos.
Viena pėsčiųjų tiltų funkcijų – padaryti taip, kad Nemunas būtų labiau prieinamas gyventojams. Nors projektą siekta pristatyti visuomenei, eiliniai kauniečiai juo nesusidomėjo. Savo pastabas architektams išsakė kolegos.
Sujungs daug objektų
Kauno savivaldybės skelbtą konkursą projektuoti naujus tiltus laimėjo architektų kompanija KILD.
Vienas šios komandos narių architektas Petras Išora įsitikinęs, kad du pėsčiųjų tiltai sudarys jungtį, į vieną sistemą sujungsiančią miestui svarbius objektus: istorinį Kauno centrą, rekreacijai skirtą Nemuno salą, joje planuojamą statyti Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą „Mokslo sala“, taip pat H. ir O.Minkovskių gatvėje planuojamą statyti M.K.Čiurlionio koncertų salę.
Didysis tiltas nuo salos iki Aleksoto papėdės turėtų paskatinti ir kairiajame Nemuno krante esančių pramoninių teritorijų Aleksote bei žemutinėje Fredoje transformacijas.
Mažasis tiltas tarp salos ir Karaliaus Mindaugo prospekto turėtų žmones paskatinti dažniau grįžti prie vandens, nes dabar Nemuną nuo miesto skiriantis prospektas ir greta esanti Birštono gatvė miestiečius tarsi atkerta nuo upės.
Įrengs ir naują aikštę
P.Išora pasakojo, kad mažasis tiltas bus pastatytas nuo Karaliaus Mindaugo prospekto ties Ugniagesių rūmais ir nusidrieks į Nemuno salos galą.
Tiltas bus 63 metrų ilgio. Bus pastatytas iš gelžbetonio. Karaliaus Mindaugo prospekte, kur tiltas prasidės, numatyta įrengti savotišką aikštę, kur galės sustoti autobusai, atvežantys žmones, norinčius patekti į Nemuno salą.
„Ši Karaliaus Mindaugo, I.Kanto ir Nemuno gatvių sankryža yra vieta, kur susikerta naujamiestis ir senamiestis. Prie tilto suformavus trikampės formos aikštę tai būtų išryškinta. Šios vietos dominantė bus tarpukariu statyti įspūdingi Ugniagesių rūmai“, – pasakojo architektas.
P.Išora įsitikinęs, kad statant tiltą būtų racionalu rekonstruoti ties Ugniagesių rūmais esančią link krantinės vedančią požeminę pėsčiųjų perėją. Taip pat galbūt šioje vietoje vertėtų įrengti antžeminę perėją.
Bus patrauklūs prietilčiai
Antrasis tiltas nuo salos iki Aleksoto papėdės bus 291 metro ilgio, pastatytas iš metalo konstrukcijų. Prietilčiuose bus įrengti amfiteatrai, galės atsirasti erdvės prekybai ar kitai veiklai.
„Miestiečiams stinga erdvių prie upės. Manau, kad amfiteatrai, taip pat prietilčiai gali tapti tokiomis vietomis, kur žmonės pamėgs burtis, stebėti įvairius renginius. Iki šiol prietilčiai nebūdavo naudojami, jie tarsi kėlė neigiamas emocijas. Manau, kad tai galima pakeisti“, – sakė P.Išora.
Abu tiltai bus 6 metrų pločio. Pusė pločio bus skirta pėstiesiems, kita pusė – dviratininkams. Paviršių numatoma padengti epoksidine danga. Tiltų turėklai, apšvietimo sprendimai bus vienodi, bet pačios tiltų formos – ne.
Mažasis tiltas primins arkos formą. Didžiojo konstrukcija – santvarinė ažūriška. Abu tiltai bus tamsiai pilkos spalvos.
Kodėl vaizdas pasikeitė?
Kai buvo teikiami tiltų projektiniai pasiūlymai, savo požiūrį į sumanymus išdėstė architektė Loreta Janušaitienė. Ji pažymėjo, kad priešais Ugniagesių rūmus tarpukariu buvo turgaus aikštė, todėl dabartiniai planai suformuoti naują erdvę yra patrauklūs.
„Tačiau konkurse jūs pristatėte kiek kitokią tiltų viziją. Jie turėjo būti šviesūs, ažūriniai, lengvesnių formų. Kodėl dabar estetinė tiltų vizija pasikeitė?“ – klausė architektė.
P.Išora pasakojo prieš kurdamas projektą domėjęsis vietovės istorija, Kaune buvusiais tiltais, jų formomis, todėl ir atsirado sprendimas pastatyti kiek skirtingų formų tiltus ir parinkti tamsias spalvas.
Istorinės žinios byloja, kad Nemuno sala iki XX amžiaus pradžios buvo natūralus neurbanizuotas gamtos darinys. Nuo 1917 metų čia veikė Žiemos uostas. Jis buvo iškeltas 1974 metais ir saloje pradėtas kurti parkas.
„Tarpukariu būtent toje vietoje, kur numatytas mažasis tiltas, į salą vedė pontoninis tiltas. Žmonės juo eidavo į salos galą, kur buvo jachtklubas, baseinai, paplūdimys. Tai rodo, kad jau tada tiltas šioje vietoje buvo reikalingas. Mes nusprendėme, kad dabartinis tiltas turėtų būti skulptūriškos formos“, – pasakojo architektas.
Tamsi spalva labiau tinka
Architektai taip pat tyrinėjo, kokie tiltai Kaune buvo statomi tarpukariu, todėl didysis tiltas primins Nemuno saloje veikusį uostą ir neišlikusius santvarinius tiltus Kauno centre.
„Kadangi vertingiausia šioje miesto dalyje yra jo architektūra, tiltai bus tamsūs.
Dėl tokios spalvos žvelgiant iš tolimesnės perspektyvos tiltai atrodo beveik nematomi, susilieja su gamta ir neužstoja senamiesčio architektūros“, – aiškino P.Išora.
Architektas įsitikinęs, kad tokiu būdu nauja jungtis stiprins miesto savitumą ir suteiks naują formą viešajai erdvei prie vandens, atvers naujų vaizdų ir kartu primins apie buvusius istorinius uostamiesčio ženklus Nemuno akvatorijoje.
L.Janušaitienė ir kiti susitikimo dalyviai tokiu paaiškinimu liko patenkinti.
Abu tiltai bus tokio aukščio, kad netrukdys laivybai.
Viena atšaka atliko nuo Trijų Mergelių tilto
Gediminas Kasparavičius
Istorikas
„Rengdami tiltų projektą architektai rėmėsi mano surinkta medžiaga apie Nemuną, salą, tiltus ir būdus, kaip miestiečius priartinti prie upės. Pravertė žinios ne tik apie buvusius, bet ir neišlikusius tiltus.
Įdomi istorija susijusi su sovietmečiu pastatytu pirmuoju ir tuomet vieninteliu pėsčiųjų tiltu į salą. Jis pastatytas Karaliaus Mindaugo prospekte, atkarpoje tarp Maironio ir I.Kanto gatvių.
Sovietmečiu saloje pradėjus kurti parką buvo manoma, kad nuo Kauno valstybinio muzikinio teatro galima nutiesti promenadą, kuri vestų prie krantinės link šio tilto.
Tuo metu buvo statomas Trijų Mergelių tiltas. Nuo jo liko viena atšaka, kuri ir buvo atgabenta ir pastatyta prie Nemuno salos.
Deja, promenada nebuvo išplėtota – liko tik perėjimas tarp namų.
Manau, kad architektai šią istoriją bei sovietmečiu buvusius planus galėtų baigti įgyvendinti, nes kuo daugiau tiltų ir jungčių veda link upės, tuo mieliau gyventojai jomis naudojasi.“
