Policijos departamentas pasirašė sutartį dėl naujojo Kauno vyriausiojo policijos komisariato pastato statybos su Estijos kapitalo statybų bendrove „Merko statyba“.
Konkurso nugalėtojas 6,4 tūkst. kvadratinių metrų ploto statinį įsipareigojo pastatyti per trejus metus. Greta administracinio pastato iškils ir ūkinės paskirties patalpos.
Bendrovė finansuos komisariato statybas bei jo priežiūrą nuosavomis arba skolintomis lėšomis ir kasmet gaus nustatytą atlygį. Iš viso jai bus sumokėta 17,2 mln. eurų grynąja dabartine verte. Bendra sutarties trukmė – 15 metų.
Kenčia dėl vietos stygiaus
Šiuo metu Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas veikia net 20 vietų, kai kurios patalpos nuomojamos.
Komisariato vadovybė ir dalis padalinių dirba pačiame Kauno centre, ties Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos sankirta įsikūrusiuose pastatuose. Dauguma patalpų seniai neremontuotos, pareigūnai itin kenčia dėl vietos stygiaus automobiliams.
Į naują pastatą planuojama perkelti tris policijos komisariatus, dalį administravimo padalinių, kriminalistinių tyrimų padalinį.
Apskaičiuota, kad persikėlus į naująsias patalpas komisariato veiklos sąnaudos per metus sumažės apie 200 tūkst. eurų.
Pasak policijos generalinio komisaro pareigas einančio Rimanto Bobino, įgyvendinus šį projektą policijos darbuotojai dirbs ir paslaugas gyventojams teiks šiuolaikiškose patalpose, atitinkančiose A++ energinę klasę.
Griuvenas sulygino su žeme
Naujajai policijos komisariato būstinei skirta vieta nėra smarkiai nutolusi nuo Kauno centro.
Komisariato vadovybė mano, kad ji visiškai tinkama darbui, nes galima greitai pasiekti daugelį miesto rajonų. Visai greta driekiasi svarbios Kauno transporto arterijos – Taikos bei Savanorių prospektai.
Daugelį metų ši teritorija buvo apleista – stūksojo sovietmečiu iškilę sandėliai, garažai, kurie tapdavo valkatų prieglobsčiu.
Visai neseniai griuvenos buvo sulygintos su žeme ir pasiruošta darbams. Vis dėlto plyname sklype į akis krinta vienas išlikęs pastatas. Kodėl jo nenugriovė ir ką su juo ketinama daryti?
Laukia savininko sprendimo
Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas pranešė, kad žemės sklype esantis statinys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose įvardijamas kaip garažas, kurį valdo valstybės įmonė Turto bankas.
Nors žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje, Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad statinys yra kultūros paveldo objektas.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenimis, šis statinys įvardytas kaip Viešpaties Atsimainymo cerkvės fragmentai, jo statyba baigta 1928 metais.
„Pastato būklė labai bloga, o vykdant statinio techninę priežiūrą jo naudotojas įmonė Turto bankas yra įpareigotas užtikrinti, kad tolesnis statinio naudojimas nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai“, – kalbėjo Žaliakalnio seniūnas B.Girdauskas.
Šiuo metu statinys aptvertas „Stop“ juosta, pritvirtinti įspėjamieji ženklai, savaiminiai želdiniai, augantys greta statinio ir jo viduje, pašalinti.
„Statinio likimą sprendžia savininkas, galimai jis bus parduotas aukcione, o policijos statinių techninis projektas seniūnijoje dar nebuvo svarstytas“, – pranešė B.Girdauskas.
