Vis dėlto Lenkijos architektūros paveikslas, ypač sostinėje Varšuvoje, keičiasi greitai.
Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo kone visiškai sugriautas. Tad, architekto Grzegorzo Mikos įsitikinimu, jos brutalizmo architektūra traukia lankytojus. Praeivius domina ir modernusis avangardas, socialinis realizmas.
„Po karo idėjos pertvarkyti miesto centrą buvo gana avangardinės, tačiau 1949 metais įsiliejo socialinis realizmas, todėl originalūs sumanymai išnyko“, – wallpaper.com aiškino architektas.
Šiandien tuščiuose Varšuvos plotuose auga blizgūs įmonių dangoraižiai.
Tuo pat metu Lenkija ieško būdų išsaugoti ir sustiprinti savo istorinę brutalizmo architektūrą. Vienas tokių pavyzdžių – architektų „BBGK“ idėja, ką daryti su „Emilia Pavilion“ Varšuvoje. Sumanymas apima „Defilad“ aikštę priešais Josifo Stalino statytus Kultūros ir mokslo rūmus.
BBGK pateikė kontroversišką idėją – prieš Kultūros ir mokslo rūmus perkelti Emilia paviljoną, lenkų pamėgtą modernų statinį, pastatytą 1969 m. kaip baldų saloną.
Ruso Levo Rudnevo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje suprojektuotu art deco stiliaus kompleksu lenkai bodėjosi daugybę metų. Tačiau pamažu požiūris keičiasi, o jo Kongresų salė, kurioje telpa 2,8 tūkst. žiūrovų, dabar renovuojama.
Kabant apie BBGK, reikia paminėti, kad per ketverius metus nuo įsikūrimo ji išaugo į stiprią 50-ies žmonių komandą ir tapo viena sėkmingiausių naujos kartos įmonių.
Vienas žymesnių jų darbų Varšuvoje – Sprzeczna 4 gatvėje stovintis daugiabutis. Aštuonių aukštų statinį architektai baigė 2017 m., jam panaudodami Lenkijos gamyklose pagamintus komponentus.
Dėl prasto atlygio ir didelės biurokratijos Varšuvoje yra kūrę tik keli pasaulyje garsūs vardai. Maloni išimtis – Lenkijoje gimęs Danielis Libeskindas. Vienas jo darbų Varšuvai – stovintis 52 aukštų daugiabutis „Złota 44“, kurio statybos baigtos 2017 metais.
Šiuo metu su vietos įmone „HGA“ dirba ir britai „Foster and Partners“ – architektai projektuoja „Varso Tower“. Jis, kaip ir „Złota 44“, iškils greta Kultūros ir mokslo rūmų. Numatyta darbų pabaiga – 2020-ieji.
Lenkijos sostinės perliukas – ir „Hala Koszyki“. Netgi 1908-aisiais, kai ji buvo pastatyta pirmąjį sykį, galutinis statinio vaizdas skyrėsi nuo architektų piešinių. Kadangi pastatas per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjo, XX a. šeštąjį dešimtmetį buvo atstatytas, tik vaizdas labai skyrėsi nuo buvusio anksčiau. Galiausiai 2006 m. „Hala Koszyki“ buvo sugriauta, bet „JEMS“ architektai surinko išlikusius fragmentus ir sukūrė naują statinį – madingą maisto turgų.
Dar vienas išskirtinis pastatas Varšuvoje – medžiu dengtas 2017 m. iškilęs aukštosios mokyklos statinys, kurio autoriai – „Medusa Group“.
Viena geriausių apskritai bendradarbystės erdvių taip pat yra Varšuvoje. Visai neseniai, pernai metų spalio mėnesį, atidaryta „The Nest“ yra architektų komandos „Beza Projekt“ kūrinys. Jauni architektai dirbo su marmuro menininke Kasia Korzeniecka.
Po kurio laiko Lenkijos sostinėje atsiras 20 tūkst. kv. metrų erdvė „Sinfonia Varsovia Orchestra“, kurios naujieji namai bus ankstesniame Veterinarijos institute.
Miestui vystantis, daug architektų skundžiasi prastu urbanistiniu planavimu ir zonavimu. Vis dėlto lenkų kultūrą užsienyje skleidžiančio Adamo Mickiewicziaus instituto direktorius Krzysztofas Olendzkis suka mintį kitur – lenkų architektai kuria ne tik namuose, bet ir Kanadoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Afrikoje – visur.
