Užsakovų norus įgyvendinti architektas pasitelkė senovinį natūralaus vėsinimo metodą, kuriame derino rankomis perforuotą mūrą ir ventiliacijos angas. Dėl tokių technologijų naujajame name temperatūra ištisus metus svyruoja 6-8 laipsnių.
Tradicinė technika nereiškia, kad statinys negali atrodyti šiuolaikiškai. Pagrindinės statybose naudotos medžiagos – smiltainis ir tikmedis.
Pietvakarių pusėje sumontuota perforuoto mūro siena sulaiko saulės kaitrą. Pietryčiuose tokią funkciją atlieka tamarindo medis.
Šeimininkų miegamasis ir dar du tos pačios paskirties kambariai įrengti pirmame aukšte, o užlipus aukščiau rasite dar du miegamuosius.
Bendroje erdvėje su valgomuoju ir svetaine atsidaro vietos maldos kambariui, kurio sienos – skaidraus stiklo. Valgomasis atsiveria į sodą, į kurį langai pridengti medinėmis žaliuzėmis.
Svetainę ir valgomąjį supa žalios zonos, kurios kuria jungtį tarp gyvenimo viduje ir lauke, rašo archdaily.com.
„Kadangi aplink statinį gausu erdvės, iš kurio kampo bežiūrėsite, namas atrodo labai gražiai, – kalba pats architektas. – Ši erdvė išpuošta kraštovaizdžio dizaino elementais, kurie papildo namo eksterjerą“.
Įėjimo į sklypą vartai – su būdele. Jos tamsiai raudonas smiltainis kontrastuoja su tvirtos medienos įėjimo vartais. Vartai, skirti automobiliams, – plieniniai.
Akmeninis takelis sklype veda prie pergolės mediniu rėmu. Viršuje ją dengia skaidrus stiklas, kad, lyjant lietui, sėdint pergolėje būtų galima grožėtis lietaus lašais. Tuo pačiu statinys turi ir kur kas proziškesnę paskirtį – apsaugo mašinų stovėjimo aikštelę.
