Kitąmet „Infostatyba“ vėl bus restauruojama. Seimas pasistengė, kad nuo kitų metų informaciją apie projektus joje galėtų peržiūrėti visi, kam tik tai parūpsta.
Lietuvos architektų rūmai neseniai tapo bendražygiais ES lėšomis finansuojamo projekto, kuriame numatyta per porą metų – iki 2020-ųjų pabaigos patobulinti „Infostatyba“ sistemą. Bet ar bus lengviau ja naudotis? Pokalbis apie tai – su architektu Gintaru Klimavičiumi.
– Architektai prieš porą metų ir pyko, ir niršo, kad į atnaujintą „Infostatyba“ sistemą negali sukelti projektų. Būdavo, kad vietoj kelių šimtų statybos leidimų per mėnesį gaudavo kelias dešimtis. Ar dabar derinti projektus pavyksta sparčiau? – paklausiau G.Klimavičiaus.
– Jau 30 metų dirbu šioje srityje, bet pokyčius matau tik į blogąją pusę. Apmaudu.
Yra daugybė nesusipratimų, kurie jaukia protą ir kelia įniršį. Manau, kad tiesiog pats principas yra blogas, nes „Infostatyba“ kaip sistema yra sukurta informacinių technologijų profesionalams, programuotojams. Ir visada už jos stovi žmonės, kurie priima sprendimus. Ir kurie tikrai ne visada būna teisūs.
Seniau dirbti, naudojantis „Infostatyba“, buvo paprasčiau. Galbūt dėl to, kad buvo mažesnės apimties projektai, o gal ir dėl to, kad ji nebuvo tokia sudėtinga, kaip dabar.
Atrodytų, kad viskas joje tobulai paruošta, yra pateikta video, kaip ja naudotis – kaip sukelti projektus. Bet jie atmetami dėl smulkmenų, pavyzdžiui, kartą projektas „grįžo“, nes įkeltame faile dingo mano telefono numerio vienas skaičius.
Turiu klientą, kuriam suprojektavau 120 kv. metrų gyvenamąjį namą. Tai – nesudėtingas statinys. Visi vargai prasidėjo, kai į „Infostatybą“ teko sukelti statinio brėžinį – vadinamąjį GIS, kuriame nurodyti statinio kontūrai ir koordinatės.
Tą tenka padaryti, kad statybų leidimo prašymą nagrinėjančios institucijos galėtų patikrinti, ar statinys, pavyzdžiui, nepatenka į saugomą teritoriją.
Bet sistema niekaip jo nepriėmė. Tikrinau pertikrinau – viskas gerai, bet sistema „aiškina“ – blogai. Peržiūrėjo tą brėžinį profesionalai geodezininkai: viskas gerai. Bet ne sistemai.
Štai tokia situacija verčia mus, architektus, patiems net nebesirungti su „Infostatyba“, nes tai – pragariškas darbas. O kadangi tuščios vietos nebūna, tai už mus padaro tarpininkai.
– Kiek kainuoja jų paslaugos?
– Apie 100 eurų. Tačiau jei kas nors stringa, gali kainuoti ir daugiau. Bet tai yra mokestis ne tik už sutaupytą laiką, bet ir išsaugotus nervus.
Tiesiog žmogus, kuris nuolat tai daro, paima projekto bylą ir sudėlioja dokumentus į vietas. Tai, atrodytų, mechaninis darbas. Bet juk sukurta tokia elektroninė sistema, kad pats architektas to negalėtų padaryti – kad atsirastų papildomų sąnaudų.
Projektuojame didžiulės apimties projektus, A+ energetinės klasės statinius. Pats lyg per didinamąjį stiklą sužiūriu visus reikalavimus, kad vėliau, statybos eigoje to nereikėtų daryti. Bet vis tiek, net ir būdami absoliučiai teisūs, neįveikiame sistemos. Ir projektų derinimas stringa.
Pavyzdžiui, 120 kv. metrų ploto gyvenamojo namo projekte vien architektūros brėžiniai sudaro 10 lapų, o visų kitų dokumentų, būtinų prašant statybos leidimo, susikaupia apie 60 lapų.
Ir dar viską reikia nuskenuoti, JPG failus paversti į tokį formatą, kokį priima sistema. Be to, tie failai negali būti didesni nei nurodyta. O jei statinys yra didžiulis? Juk daugiabučio namo brėžiniai nukloja stalą.
Taigi failus tenka smarkiai sumažinti. O kai juos „Infostatyboje“ atsidaro kontroliuojančios institucijos darbuotojas, jis net kontūrų nebemato.
Štai taip dirbtiniai yra sukurta daugybė trukdžių. Juk būtų paprasčiau sukurti vieną PDF formato failą ir sukelti į jį visus nuskenuotus projekto dokumentus. Bet to neleidžiama: reikia į vieną „stalčiuką“sukelti, tarkim, topografinę nuotrauką, į kitą – sutikimus, į trečią – kitus dokumentus.
– „Infostatyba“ tobulinama jau dešimtį metų. Pajutote pokyčius?
– Skirtumas nuo 2008-aisiais atsiradusios „Infostatybos“ ir dabartinės – milžiniškas.
Sumanymas yra geras, nes „Infostatyba“ sukurta darbui „vieno langelio“ principu: reikėtų sukrauti į internetą projektą ir pamiršti. Bet pastabos ateina abstrakčios, pavyzdžiui, kad projektas neatitinka kurio nors statybų reglamento punkto, kuris absoliučiai nieko nesako. Ir net nežinia, ką taisyti.
Tada tenka brautis į savivaldybę, lįsti į akis žmonėms, aiškintis, ką ištaisyti. Bet specialistas ten kaskart vis kitas, – kad tik nebūtų korupcijos. Kiekvienas kitaip visą regi ir kitaip aiškina.
Galima palyginti su tuo, kaip dirba „Sodra“. Jei ten nežinai, kaip užpildyti kokio nors prašymo formą, darbuotojai tai padeda padaryti. Bet tik ne sostinės savivaldybėje.
Grįžtu prie to paprasto namo projekto – pats bandžiau sukelti tris dienas jį sukelti į sistemą. Nepavyko. Ketvirtą dieną pagelbėjo žmona: sukėlėme ir per anksti pasidžiaugėme. Nes po poros dienų sulaukėme keleto abstrakčių savivaldybės darbuotojo pastabų. Pavyzdžiui, nurodytas ne toks statinio klasifikatorius.
Skambinu tam žmogui, klausinėju. O jis man: „Ten 50 proc. punktų blogai nurodyta, aš tik porą pastabų parašiau. Nemokate naudotis „Infostatyba“.
Nemoku? Manau, kad esame skirtingose barikadų pusėse. Mes – tai architektai ir jie – Vilniaus miesto savivaldybės poskyris, išduodantis statybų leidimus. Mes visi esme įklimpę į tą pačią bėdą.
Juk kažkada visą darbą nudirbdavo trys savivaldybės darbuotojai: vyriausiasis miesto architektas, „gaisrininkas“ ir Senamiesčio architektas. Būdavo, atneši projektą, surenki jų pastabas ir ištaisai klaidas. Ir viskas – statybų leidimas rankose.
Dabar ji klaidų ieškoma po vieną. Pataisai – gauni kitą pastabą, ištaisai – trečią. Ir taip toliau.
– Bet gi architektūra yra menas. Negi viską galima patikėti elektroninei sistemai?
– Iki šiol maniau, kad architektūra – menas. Deja... Kiekvienas mūsų projektas nėra tipinis. Apmaudu, bet nėra normalaus bendravimo su valdininkais.
Kai sutelki dėmesį į architektūrą, gal ir atsiranda kokių nors nukrypimų nuo statybos reglamento. Bet niekas nebevertina to brėžinio, pasiklojęs prieš save. Valdininkai gal ir gali jį perskaityti, bet nepajėgūs yra spręsti, gerai tai ar blogai.
Mūsų profesija ir taip yra sudėtinga, bet privalėjome dar tapti juristais, buhalteriais, advokatais. pavyzdžiui, turime patys sužiūrėti, ar užsakovo nekilnojamasis turtas – jo nuosavybė atitinka kadastro numerį, sklypo numerį. Būna ir taip, kad dvi dienas projektuoju, o keturis mėnesius derinu projektą.
