Įspūdingi Lietuvos banko rūmai Kaune gruodžio 8 dieną pasitiks 90 metų sukaktį. Būtent tą dieną 1928 metais kunigas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino dabartinių K.Donelaičio ir Maironio gatvių kampe baigtus statyti Lietuvos banko rūmus.
Neoklasicistinio stiliaus pastatas yra vienas įspūdingiausių Kauno tarpukario architektūros šedevrų. Architektūrologas Vaidas Petrulis įsitikinęs, kad jis, kaip ir anuomet, vilioja žmones dėl ten sukurtos išskirtinės prabangos.
Dabar rūmai visuomenei prieinami retai, todėl kas keleri metai rengiamos atvirų durų dienos ar kartą per mėnesį organizuojamos ekskursijos sulaukia didžiulio lankytojų dėmesio.
Ypač smalsu pamatyti ne tik visą rūmų didybę, bet ir iki šiol veikiantį tarpukariu įrengtą liftą ar pinigų saugyklą su 3 tonas sveriančiomis seifo durimis.
Slaptas kertes atveria retai
Prieš savaitę tūkstančiai kauniečių plūdo į Lietuvos banko Kauno skyriaus rūmus. Čia vieną dieną buvo galima pamatyti slapčiausias šio didingo banko kertes ir sužinoti jo istoriją.
Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovas, istorikas Vidmantas Laurinavičius pasakojo, kad tarpukariu Kaunui tapus laikinąja sostine miestas virto šalies politinio, kultūrinio, ekonominio bei finansinio gyvenimo centru.
Kaunas ėmė diktuoti ir nepriklausomos Lietuvos architektūros madas, jame iškilo monumentalūs pastatai.
„Vienas tokių ir yra reprezentatyvūs Lietuvos banko rūmai. Tai svarbus Lietuvos neoklasicizmo architektūros ir bankininkystės istorijos objektas“, – pasakojo V.Laurinavičius.
Žiba bronza ir krištolas
6 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatas tebėra įspūdingas. Du dviaukščiai korpusai su virš jų pastatytu atikiniu aukštu eina palei K.Donelaičio ir Maironio gatves ir jų sankirtoje susijungia suapvalintu kampu.
Rūmų fasado cokolis dengtas natūraliu, kitos sienų dalys – dirbtiniu granitu.
Visi pastato langai ąžuoliniai, apkaustyti bronza, pirmojo aukšto langai iš šlifuoto krištolinio stiklo, stogo danga pagaminta iš vario skardos.
Rūmų frontonas iš Maironio gatvės pusės papuoštas Kajetono Sklėriaus alegorine skulptūrine kompozicija. Joje vaizduojamos vyrų ir moterų figūros su darbo įrankiais bei gaminiais – alegoriškai perteikia žemės ūkio, pramonės ir karybos temas.
Pagrindinis pastato įėjimas iš Maironio gatvės – su 6 puskolonėmis ir 4 bronziniais žibintais.
Dviaukštę salę juosia kolonos
Įėjus pro duris galima patekti į geltonai švytintį vestibiulį, kuris papuoštas juodomis marmuro kolonomis ir įspūdingais krištoliniais sietynais.
Per šį erdvų vestibiulį patenkama į 700 kvadratinių metrų ploto dviaukštę banko operacijų salę.
Salę juosia kolonos, o antrame aukšte įrengtos atviros galerijos. Salės šonuose tebėra klientų aptarnavimo kabinos ir tarnybinės patalpos. Iš jos vedančiu koridoriumi galima patekti į antrojo aukšto galerijas. Ji aptverta iš balto marmuro pagamintomis baliustradomis.
Į salę šviesa sklinda pro lubose įstiklintą langą. Aplink jį lubos suskirstytos kesonais ir ištapytos istoriniais bei mitologiniais motyvais.
Pinigus veždavo ir karučiu
Iš šios salės šiek tiek suktais balto marmuro laiptais galima patekti į rūsį. Čia įrengtos pinigų saugyklos.
Trims šarvuotoms banko saugykloms buvo skirta 280 kvadratiniai metrai ploto, seifams su 3 tūkstančiais dėžučių – 90 kvadratinių metrų ploto.
Į pinigų saugyklas būdavo patenkama pro iki šiol išlikusias masyvias Anglijos firmos „Milners“ pagamintas duris, sveriančias 3 tonas.
„Durų apačioje ant žemės įrengtas pakeliamasis metalinis tiltelis. Jis būdavo naudojamas, jei pinigai į saugyklą būdavo atvežami karučiu. Įspūdingos seifo durys būdavo rakinamos trimis raktais, kuriuos turėdavo trys skirtingi asmenys“, – pasakojo V.Laurinavičius.
Dabar smalsu apžiūrėti ne tik šias duris. Saugykloje iš dabartinių eurų milijono kupiūrų pastatyta piramidė.
Puošia įspūdingas sietynas
Antrajame rūmų aukšte įrengta banko tarybos ir valdybos posėdžių salė.
Joje ir dabar stovi išlikęs autentiškas baldų komplektas, susidedantis iš posėdžių stalo, dviejų didžiųjų ir 12 mažesnių krėslų. Jų atkaltėse matyti banko logotipas.
Posėdžių salės lubos dekoruotos rytietiškos ornamentikos motyvais, jas puošia masyvus 20 metalinių šakų sietynas.
Trečiojo, atikinio, aukšto kampinėje dalyje iš Maironio gatvės pusės buvo įrengtas tuomečio ministro pirmininko Augustino Voldemaro 8 kambarių butas su prieškambariu, biblioteka, avansale, oficialių priėmimų sale, atskiru paradiniu įėjimu, liftu ir atsarginiais laiptais.
Senas liftas tebeveikia
Dabar užsukus į A.Voldemaro darbo kabinetą nustebina jo elipsės forma. Geltonų ir tamsiai mėlynų spalvų kabinetą puošia juodos kolonos, 8 metrų aukščio kupolas, puoštas gėlėmis ir ant ilgos grandinės kabančiu sietynu. Kabinete stovi juodi mediniai ir odiniai baldai.
Šviesios avansalės lubos dekoruotos pano, vaizduojančiu dangaus fragmentą. Nuo jų leidžiasi 40 elektrinių žvakių sietynas. Palubėje yra ir dekoratyvinis pano, vaizduojantis Atėnų Akropolį.
Puošnioje priėmimų salėje ant lubų matyti pano su Gedimino pilies vaizdu. Salę puošia įrėmintas veidrodis su konsoliniu staliuku. Prie galinės salės sienos stovi trijų dalių bufetas marmuro paviršiumi ir su paveikslu „Medžioklės scena“.
Yra išlikęs ir autentiškas bibliotekos sieninių spintų komplektas. Tebeveikia ir tarpukariu JAV pagamintas ir iki šiol naudojamas liftas.
V.Laurinavičius pasakojo, kad Lietuvos banko rūmų Kaune statyba kainavo 6,4 mln. litų.
Baldus gamino Kaune
Rūmų vidaus apdailai naudotas natūralus ir dirbtinis granitas, marmuras, grindys išklotos metlacho plytelėmis ir parketu.
Interjero puošybą kūrė dailininkai Petras Kalpokas, Vladas Didžiokas, Olga Dubeneckienė-Kalpokienė.
Į valstybės saugomų vertybių sąrašą įrašytos dabar rūmuose esančios 137 kilnojamosios kultūros vertybės ir 33 antikvariniai daiktai. Iki šiol išliko 34 originalūs šviestuvai bei 73 įvairios paskirties baldai.
„Dalis šių baldų pagaminta Kaune, Kosto Petriko baldų fabrike. Šis fabrikas Lietuvos bankui pagamino iki šiol puikiai išsilaikiusius rašomuosius stalus, dokumentų spintas, kėdes“, – sakė V.Laurinavičius.
Masyvūs baldai buvo puošiami gausia drožyba, kai kurie – drožinėtais ereliais – valdžios simboliais, stalų ir spintų kojos – renesanso stiliui būdingomis žvėrių letenomis.
Posėdžių salės baldai – stalas ir kėdės – pagaminti Klaipėdoje.
Banke iki šiol saugoma daug įvairių Lietuvos ir užsienio autorių paveikslų, kitų meno kūrinių, įsigytų interjero puošybai. Tarp jų gausu garsių Lietuvos dailininkų – Antano Žmuidzinavičiaus, Jono Mackevičiaus, Justino Vienožinskio – kūrinių.
Rūmus puošia ir Juozo Mikėno bei Petro Rimšos skulptūros.
Rūmai – to meto prašmatnumo pavyzdys
Vaidas Petrulis
Architektūrologas
„Kalbėdami apie išskirtinius tarpukario Kauno pastatus, dažniau minime XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio modernius, funkcionalius pastatus.
Lietuvos banko rūmai atspindi ankstyvąjį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį ir tuometes madas. Tuo metu architektai rėmėsi klasika – baroku, renesansu, pastatus statė su šiems stiliams būdingomis kolonomis, gausia puošyba.
Lietuvos banko pastatas ir yra idealus pavyzdys, kaip anuomet buvo suprantama, kas yra gražu. Prašmatnumu ir stiliumi rūmai nenusileido to meto pasauliniams finansų centrams ir jų pastatams Londone, Amsterdame, Niujorke.
Žinoma, to meto didelei visuomenės daliai tokia prabanga badė akis. Bet Kaunui, kaip tuometinei šalies sostinei, reikėjo reprezentatyvios erdvės. Nė viena kita Kaune buvusi erdvė prašmatnumu, naudotomis medžiagomis, technologijomis, menininkų darbais neprilygo šiems rūmams ir buvo Kauno aukštuomenės pasididžiavimas.
Galbūt todėl ir dabar žmones vilioja pamatyti šiuos rūmus, kurie buvo Kauno pasididžiavimas ir iki šiol išlieka vienu geriausių neoklasicizmo pavyzdžių mieste bei šalyje.“
Laimėjo prancūzas, bet pastatė lietuviai
1924 metais buvo paskelbtas tarptautinis Lietuvos banko rūmų projekto konkursas. Konkurse panoro dalyvauti architektų firmos ir pavieniai architektai iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Pirmąją vietą laimėjo architektas iš Paryžiaus, tačiau jo pavardė nežinoma. Jo suprojektuotas pastatas buvo labai modernus, sudėtingas ir brangus, todėl nuspręsta projektą iš dalies pataisyti ir papildyti.
Patobulinimus atliko architektas Mykolas Songaila, jam padėjo inžinieriai architektai Arnas Funkas ir Feliksas Vizbaras.
Statant rūmus dalyvavo Lietuvos ir užsienio firmos, naudotos vietinės ir atvežtinės statybinės medžiagos.
Sovietų Sąjungai 1940 metais okupavus Lietuvą, centrinis šalies bankas buvo nacionalizuotas, jame toliau veikė jau sovietinis bankas. 1941 metų kovo 25 dieną litų apyvarta uždrausta, o saugyklose saugoti litų banknotai sudeginti rūmuose įrengtose pinigų naikinimo ir šildymo krosnyse.
1991 metais pastatas perduotas Lietuvos bankui. Rūmai buvo restauruoti ir rekonstruoti, atkurtas autentiškas interjeras ir originalios spalvos. Jame vyrauja mėlyna spalva.
2003 metais pastatas paskelbtas šalies kultūros paminklu.
Rūmų paskirtis niekada nesikeitė – nuo pat jų pastatymo dienos juose visada šeimininkavo bankininkai. Dabar Lietuvos banko Kauno rūmuose įsikūręs Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Kasos departamento Grynųjų pinigų tvarkymo skyrius.
