Tiesa, viskas priklauso nuo kampo, iš kurio pažiūrėsite. Sumanę į svečius atvykti pėsčiomis iš galinės namo pusės, galite net nepastebėti, kaip atsidursite tiesiai ant paties namo stogo.
Taip yra dėl to, kad modernus namas įrengtas sklype esančiame šlaite, dėl to galinė pastato siena yra po žeme. Namo stogas – ne tik paprasčiausia šlaito viršūnė, apaugusi žole, bet ir A.Čepulio šeimos daržas, kuriame auginamos įvairiausios daržovės bei uogos.
„Pamenu, kai pas mus svečiavosi uošvienė ir paskambinę giminaičiai paklausė, ką ji veikia. Atsakiau, kad šiuo metu ji ant stogo. Jie nustebo: „Kaip tai ant stogo? Ką ji ten daro?“ Aš ir atsakiau – bulves ravi. Visai pasimetė žmonės, galvojo, kad nusišneku“, – juokėsi namo „po žeme“ gyventojas ir idėjos sumanytojas.
Nekokybiškų sklypų nebūna?
Tokio namo planai A.Čepulio gyvenime atsirado visai netikėtai. Pramoninės ir civilinės statybos mokslus baigęs vyras nuo 1994-ųjų buvo požeminių konstrukcijų projektavimu ir statyba užsiimančios įmonės „Vilniaus rentinys“ gamybos vadovas.
2007-aisiais – ekonominio pakilimo metais – dėl didelio statybų bumo jo žodžiais vyko tikra „galvų medžioklė“ ir specialistą tuomet persiviliojo kita įmonė.
„Po trejų metų buvusi darbovietė visaip mėgino susigrąžinti mane atgal. Savininkas paskambino ir pasiūlė išsirinkti sklypą, kuriame įmonė už beprocentę paskolą pastatys man namą“, – prisiminė A.Čepulis.
2011 m. jis įsigijo sklypą, kuris nebuvo labai paklausus dėl jame stūksančio aštuonių metrų aukščio šlaito. Įrengti namą šlaite entuziastingai pasiūlė ir pats įmonės savininkas, kuris kartu su A.Čepuliu norėjo įrodyti, kad ir iš pažiūros prastas sklypas gali būti puikiai išnaudotas.
„Idėja ir buvo tokia – nelabai kokybišką sklypą, kuriame yra šlaitas, paversti naudingu. Jo minusus pavertėme pliusais – aštuonių arų sklype pastatėme 300 kvadratinių metrų namą ir vis tiek turėjome tuos pačius aštuonis arus, nes ant stogo yra augalinis sluoksnis, naudojamas pagal paskirtį – nori veją augini, nori daržą“, – sumanymą atskleidė vilnietis.
Tokią idėją įgyvendinti prireikė daug laiko, nes vien suprojektuoti tokį įmantrų būstą užtruko pustrečių metų.
Name – inovatyvūs sumanymai
A.Čepulis pasakojo, kad pirmiausia reikėjo įpjauti šlaitą pagal sklypo ribas. Tam, kad nebūtų grunto pertekliaus, jį prie namo statybų dirbę specialistai paskleidė kieme.
„Dalį – 40 centimetrų – supylėme ir ant stogo. Gavosi normalus daržo sluoksnis, todėl jau trečią derlių bulvių ten auginame“, – šyptelėjo vyras, pridurdamas, kad želdinimu užsiimanti jo žmona puikiai surado kaip išnaudoti visus plotus.
Ant paties stogo esančią tvorą prilaikantys stulpai su „kepurėlėmis“ – dar vienas apgalvotas elementas, turintis ir kitokią funkciją. A.Čepulio teigimu, iš tiesų tai yra sumontuoti ventiliacijai skirti vamzdžiai, ištraukiantys orą.
Palei galinę namo sieną, kuri yra pilnai pasislėpusi po žeme, eina 40 metrų ilgio ir dviejų metrų pločio ruožas, kurį būste gyvenanti statybų specialisto šeima naudoja kaip sandėlį.
„Mes manome, kad žmonės klysta galvodami, kad jiems nereikia sandėlių ir vėliau jais paverčia savo garažus. Specialiai suprojektavome sandėlius tokioje zonoje, kurioje saulės nėra ir nereikia, o tam panaudojame žemės spinduliuojamą šilumą.
Fizika yra tokia – metro gylyje žemės temperatūra yra tokia, kokia yra to regiono vidutinė metinė. Lietuvos vidutinė metinė temperatūra siekia aštuonis laipsnius šilumos, tai ir ši patalpa turi tiek pat. Norėjome išnaudoti tą šilumos pastovumą“, – aiškino A.Čepulis.
Kartu su darbovietės statybininkais jis siekė paversti namą kuo labiau autonomišką ir nepriklausomą nuo išorinių tiekėjų. Dėl šios priežasties jame buvo įrengtas geoterminis šildymas.
„Kita idėja buvo dėl elektros, kurią išgausime ant stogo, tik jis dar nebaigtas. Ten turėtų atsigulti saulės elementai, kurie elektrą gamina iš saulės ir dar trys kolektoriai, kurie gamina karštą vandenį“, – ateities sumanymus vardijo vyras, pridurdamas, kad įmonės savininkas siūlė įsirengti net nuosavą vėjo malūną.
Ne ką mažiau dėmesio skyrė ir namo vidui
Name visi gyvenamieji kambariai išdėlioti ten, kur juos pasiekia saulės spinduliai, o kitos patalpos yra išdėstytos į šiaurę, tamsiąją šlaito pusę.
Pats būsto vidus – ne ką mažiau išskirtinis. Betoninės lubos, įmantrūs mediniai motyvai, siena, paversta lenta, ant kurios vaikai piešia kreida ir rašo įvairius užrašus bei priminimus, vonios kambaryje – išskirtinė lempų instaliacija, sujungta storais juodais laidais.
Pačias lubas ir viršuje ant stogo išsidriekusią pievą skiria keturių metrų aukščio siena.
„Patalpos yra beveik trijų metrų aukščio ir dar metrą sudaro bendras sumuštinis – perdanga, polistirolas, šiltinamasis sluoksnis, juodžemis… Mes patys, statybininkai, nebijome monolito, bet idėja buvo tokia, kad lubos būtų be jokios apdailos ir be jokio gipso“, – komentavo A.Čepulis.
Medžio motyvai buvo jo žmonos idėja. Miegamajame ji nutarė virš lovos į specialius medinius pagaliukus, kuriuose eina laidai, įmontuoti LED lemputes.
Svetainėje žvilgsnį kausto ir neįprastas lubose kabantis židinys, kurio idėją šeima nusižiūrėjo vienoje būsto interjero parodoje.
„Išpjovėme perdangoje skylę ir pakabinome jį. Į viršų reikėjo dar iškelti dviejų metrų aukščio kaminą“, – paaiškino specialistas.
Šlaite įsirengti namą – brangu
Paklaustas, ar tokį išskirtinį būstą įsirengti brangu, A.Čepulis pripažino, kad namo šlaite kaina yra bent 20-30 proc. didesnė nei įprastinio būsto.
„Vieno tokio namo kvadratinio metro kaina yra pusantro tūkstančio eurų, bet čia – tik savikaina. Tipinį namą žmonės pasistato už 800-900 Eur už kvadratinį metrą“, – sakė jis.
Specialistas komentavo, kad itin brangiai jam atsiėjo „baimė gyventi tamsoje“. Pastato viduje buvo įrengti devyni 1,2 metrų aukščio švieslangiai, nes statybų metu vyras nerimavo, kad po žemėmis padengtu stogu gyventi gali būti per tamsu.
„Tačiau juk visi namai neturi lubose langų, tos šviesos visiškai užtenka iš langų sienose. Dabar, geriausiu atveju, įrengčiau vos du, nes jų kaina – beprotiškai didelė. Vienas toks langas atsieina apie pusantro tūkstančio eurų, jo išbetonavimas – dar apie tūkstantį“, – skaičiavo jis.
Nemenką sumą teko pakloti ir už paties šlaito įpjovimą, atraminių sienų išbetonavimą, stogo, kuris turėjo būti apklotas specialiomis plėvelėmis ir juodžemiu, apželdinimą.
Visgi kaip brangiausią namo detalę specialistas išskyrė vertikalaus geoterminio šildymo įrengimą, kuriam, anot jo, šiomis dienomis jau yra pigesnių alternatyvų.
Vis dėlto, „Namas po žeme“ kai kur padeda ir sutaupyti. A.Čepulio teigimu, į šlaitą įpjauto namo energetiniai kaštai jo eksploatavimo metu yra mažesni, energija tauposi ir dėl įrengto sandėlio, kuris naudojamas kaip šaldytuvas bei tamsusis kambarys.
Tiesa, namą pastačiusi įmonė galiausiai nutarė jį pasilikti ir leido A.Čepuliui toliau jame gyventi nemokant jokios paskolos, o kitoje namo pusėje, kurią skiria garažas, svarsto apgyvendinti ir kurį nors kitą darbuotoją su šeima.
Paklaustas, ar tokį namą statytųsi už savas lėšas, jis tikino, kad geriau rinktųsi įprastą variantą, nes tokiam būstui tiesiog neturėtų pinigų.
„Žinoma, tas pats yra ir su mašinomis: vieni perka brangią ir kokybišką mašiną ir pigiau važinėja, o kiti moka už pigią ir detales joje keičia ir keičia. Reziume, po kažkurio laiko ir vienų, ir kitų išlaidos būna vienodos“, – apibendrino A.Čepulis.
