Architektūros istorijos profesorius Birkbecko menų mokykloje, Londone, ir ten pat įsikūrusio Architektūros ir visuomenės centro (angl. Architecture Space and Society Centre) vadovas Markas Crinsonas įsitikinęs, kad kalbėti apie architektūrinį modernizmo paveldą būtina ir kad jis yra kur kas daugiau nei tik praeitis. Su vienu iš būsimu, pirmosios Europos kultūros sostinės modernizmo architektūrai dedikuotos tarptautinės konferencijos Kaune, pranešėjų kalbamės apie sudėtingą ir įvairiapusę modernizmo architektūros prigimtį ir architektūrinės aplinkos įtaką mūsų gyvenime.
– Esate kelių knygų apie modernizmo architektūros sąveiką su besikeičiančiais socialiniais ir kultūriniais kontekstais, autorius. Kaip, jūsų nuomone, modernizmo architektūra vertinama šiandien?
– Tam tikrą modernizmo dalį šiandien išties galima laikyti itin pripažinta, pvz., viduriniosios klasės gyvenamuosius namus, statytus 2-ąjame – 5-ąjame dešimtemtyje, mat jie įkūnija naujoviškos prabangos, anuomet sietos su šviesa, oru, naujomis išplanavimo formomis ir technologijomis, paženklintą gyvenimo būdą. Tai puikiai juntama pažvelgus į dabartines rinkos kainas. Negana to, yra išlikę gerai žinomų architektų projektuoti pastatai, jau tapę architektūriniu kanonu. Kitą vertus, netrūksta ir menkai vertinamų bei vargiai saugomų modernizmo architektūros pavyzdžių, daugiausiai, socialinių būstų. Nepaisant kultūrinio jų išskirtinumo, jie dažnai suprantami kaip tam tikrų, jau atgyvenusiomis laikomų, ideologijų atspindžiai.
– Modernizmo architektūra, ilgą laiką asocijuota su progresu ir modernumu, dabar dažniau prilyginama istoriniam paveldui. Ko reikėtų imtis siekiant permąstyti architektūrinį modernizmo paveldą šiuolaikiniame pasaulyje ir kas turėtų tai daryti?
– Nemanau, kad modernizmas tėra istorinio paveldo dalis. Tai niekad nesiliaujančios mūsų modernumo patirties ir mėginimų perprasti miesto politiką dalis. Nesu šališkas modernizmo mėgėjas. Esu 6-ojo – 7-ojo dešimtmečių vaikis. Man augant Didžiojoje Britanijoje buvo galima justi didelį pasipriešinimą su modernizmu asocijuotų pastatų atžvilgiu. Negaliu nuneigti, kad modernizmo dėka buvo sukurta tikrai katastrofiškų aplinkų. Aklai asocijuodami modernizmą su progresu, neišspręsime jo aktualumo problemos. Kas, visgi, turėtų permąstyti modernizmo paveldą? Manau, kad atsakymas labai paprastas – mes visi.
– Kaip architektūrinė aplinka daro įtaką kasdieniam mūsų gyvenimui?
– Tiesiogiai. Kiekvienąkart man žygiuojant gatve, žengiant į pastatą, kenčiant alinantį karštį tvankiam kambaryje, ramiai miegant, ar paprasčiausiai pažvelgus pro langą ir pamačius, kažką, kas man labai patinka, aš patiriu architektūrinės aplinkos įtaką. Todėl net jei mes nuolat sąmoningai to nesuvokiame, architektūra mūsų gyvenime atlieka labai svarbų vaidmenį.
- Savo knygose dažnai gilinatės į modernizmo architektūrai būdingą internacionalizmą. Gal galite paaiškinti, kaip skirtingos kultūros įkūnijamos architektūroje?
– Kultūrinės išraiškos architektūroje klausimas – labai sudėtingas. Modernizmas visada garsėjo kaip architektų valdomas architektūrinis stilius. Tačiau negalime pamiršti, kad periodiškai nuolat buvo juntamas noras pabėgti nuo architektams būdingos mąstysenos, dažnai vadinamos architektūrine kultūra, ir iš naujo pripažinti tai, kad kultūra išties yra ją kuriančiųjų ir ja gyvenančiųjų, produktas. Kitaip tariant, kultūra priklauso mums visiems. Būtent šie modernizmo laikotarpiai mane labiausiai ir domina. Su tuo ir susiję mano architektūrinio internacionalizmo tyrimai, kurie apima labai daug dalykų: architektūros ir globalių žinių jungtis, architektūros panaudojimą vyriausybiniams tikslams ir geresnį pasaulio, kuris neapsiriboja tautiniu identitetu, suvokimą. Visa tai siejasi su dabartinėmis globalizacijos formomis.
- Pirmoji modernizmo architektūrai skirta konferencija Kaune kvies ne tik praturtinti istorines žinias, bet ir dalintis architektūrinio modernizmo paveldo ateities vizijomis. Kokia modernizmo architektūros ateitis?
– Jei atsuksime nugarą praeičiai, rizikuojame pamiršti jos klaidų ir sėkmių įkvėptas pamokas. Labai abejoju aplinkos „ateities vizijų“ sąvoka. Man tai primena nekilnojamojo turto investuotojų ir vystytojų, savimylų politikų ir pardavimų ekspertų kalbas. Man pernelyg nerūpi ar modernizmas turi ateitį. Pastatai ir toliau bus statomi. Svarbiausia, kad visuomenė nesiliautų kūrus gražią, atsakingą ir įtraukią aplinką.
