Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vadovė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė teigia, kad aktyvistų pasipriešinimas skvero atnaujinimui – dirbtinas ir neturi pagrindo, taip siekiama gauti tribūną ir atkreipti dėmesį.
Sieks, kad būtų išklausyta visuomenės nuomonė
Rugpjūčio 9 d. organizuojamas vienos dienos „Reformatų“ festivalis, taip siekiant, kad būtų išklausyta aktyvistų nuomonė dėl Reformatų skvero atnaujinimo projekto, rengto be konkurso ir paviešinto Vilniaus savivaldybės, sako viena renginio organizatorių Eglė Mikalajūnė. Jos teigimu, numatytas skvero atnaujinimo projektas netinkamas, o nusiskundimų dėl jo – ne vienas: „Pirmiausia, pats projektas parengtas be konkurso. Antra – iki kol nebuvo pasirašyta sutartis su statybos bendrove, beveik neviešinta informacija apie situaciją.“
Kaip tvirtina E. Mikalajūnė, klausimų kelia ir tai, kad atnaujinimo projekte neatsižvelgta į dabartinį Reformatų skverą ir esamą architektūrą, sukurtą Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės. „Neskirta dėmesio ir esamai augmenijai, be to, erdvę norima aptverti tvora. Tačiau mūsų rengta apklausa rodo, kad 80 proc. atsakiusiųjų nenorėtų ten matyti tvoros. Išvardijau kelis nusiskundimus atnaujinimo projektu, o susitikimo metu, ketvirtadienį, kalbėsime apie tai detaliau“, – aiškina pašnekovė.
Teigdama, jog Reformatų skvero atnaujinimo projektas buvo neviešintas ir neaptartas viešojoje erdvėje, E. Mikalajūnė sako, kad projekto rengėjams taip patogiau: „Tartis su visuomenė – sudėtingas procesas. Tokiu atveju negali pats visko planuoti, kaip tau patinka, turi įsiklausyti į kitų nuomonę. Pati dirbau su bendruomeniniais projektais ir žinau, kad tai nelengva. Tačiau kai kalbame apie visuomeninį objektą, koks ir yra Reformatų skveras, kontaktas su ta pačia visuomene turi būti.“
Didžiausi lūkesčiai – išsaugoti augmeniją ir architektūrą
E. Mikalajūnė tvirtina, kad dabar turima informacija apie Reformatų skvero atnaujinimo projektą – architektūros brėžiniai, sunkiai suvokiami to neišmanantiems žmonėms. „Esame prašę Vilniaus savivaldybės, kad padarytų vizualizacijas, tačiau jie sakė turintys daug kitokių darbų. Ši situacija dėl Reformatų skvero nėra išskirtinė. Daug nepasitenkinimo būta ir dėl Lukiškių aikštės, ir dėl Bernardinų sodo pokyčių, ir kitų objektų. Tačiau, pavyzdžiui, Lukiškių aikštė yra nacionalinės svarbos erdvė, su Reformatų skveru turėtų būti bent kiek lengviau daryti tam tikrus sprendimus, bet taip nėra“, – sako vienos dienos festivalio organizatorė.
Pasak E. Mikalajūnės, festivalis Reformatų skvere rengiamas siekiant kuo daugiau viešumo, norint išsakyti nuomonę, kad dabartinis planas atnaujinti skverą – netinkamas: „Ir anksčiau išsakyti nusiskundimai, bet tik nedideliuose susirinkimuose. Šis renginys suteiks progą ir maloniai praleisti laiką, dalyvauti meniniuose pasirodymuose, tuo pačiu išreiškiant nuomonę apie situaciją dėl skvero.“
Geriausia Vilniaus savivaldybės reakcija, kaip teigia pašnekovė, būtų surengtas naujas projekto konkursas. „Tai būtų tobulas variantas, bet jį pasiekti gali būti tikrai sunku. Mes bent jau norime sudaryti komandą, kuri dirbtų kartu su savivaldybe. Didžiausi lūkesčiai, kuriuos norėtume įgyvendinti, – augmenijos ir architektūros išsaugojimas“, – aiškina E. Mikalajūnė.
Žada, kad teritorijai bus grąžintas jos vaidmuo
Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vadovė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė ramina, kad, įgyvendinus Reformatų skvero atnaujinimo projektą, vieta taptų kokybiška ir saugia kasdienio poilsio erdve, kurioje laiką galėtų leisti įvairaus amžiaus grupių žmonės. Pašnekovė primena, kad birželio mėnesį savivaldybė pasirašė rangos sutartį su viešą konkursą laimėjusia UAB „Eikos statyba“, o Reformatų sodas šiuo metu yra pėsčiųjų tranzitinė teritorija.
„Pagrindiniai pėsčiųjų srautai susiformavę iš naujamiesčio į senamiestį, yra skersinis srautas nuo J. Basanavičiaus g. į Klaipėdos g. ir Kalinausko g. Reformatų skvero teritorija naudojasi kaimyninių namų gyventojai, turintys augintinius šuniukus. Be to, vakarais ši vieta yra patraukli tam tikrų socialinių grupių atstovams, mėgstantiems viešose erdvėse vartoti svaigalus. Tamsiuoju paros metu sodas nesaugus“, – pastebi J. S. Večerskytė-Šimeliūnė.
Kaip teigia specialistė, šiuo metu Reformatų skveras ne tik neatlieka savo funkcijos kaip rekreacinis želdynas. Teritorija, anot J. S. Večerskytės-Šimeliūnės, neatspindi ir savo istorinės, su Reformacija susietos tapatybės. Ši vieta patyrė brutalų vandalizmą, kai 1983 m. buvo išniekintos senosios Reformatų kapinės ir nugriauta Šreterių koplytėlė – mauzoliejus: „Tuo metu iškasus kapines buvo suformuotas dirbtinis laiptuotas betono reljefas ir pastatyta Tarybinių partizanų pogrindininkų skulptūra. Pagrindinis šios teritorijos pokytis atnaujinus bus toks, kad sodas atspindės savo pavadinimo „Reformatų sodas“ prasmę.“
Kaip aiškina pašnekovė, teritorijai bus gražintas jos vaidmuo miesto Reformacijos istoriniame pasakojime, atkurta centrinė erdvė-pieva sinodo ir bažnyčios ašyje, pagarbiai įprasminta senosios Reformatų kapinės bei koplytėlė, bus grąžintas natūralus reljefas, pašalintos betoninės konstrukcijos, atkurtas žmogaus ryšys ir mastelis su gamtine aplinka.
Atnaujinimo projektas viešintas jau ne kartą
Paklausta, kodėl būtina atnaujinti Reformatų skverą, J. S. Večerskytė-Šimeliūnė sako, kad teritoriją reikia sutvarkyti taip atskleidžiant svarbiausias vertybes – reformatų istorijos palikimą bei želdyną. „Būtina atgaivinti želdyną, taip suformuojant geresnes sąlygas esamiems medžiams bei paukščiams. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti tvarią, darnią erdvę istorijai, gamtai ir žmogui“, – tikina pašnekovė.
J. S. Večerskytės-Šimeliūnės tvirtinimu, Reformatų skvero atnaujinimo projektas viešintas ne kartą – 2014 ir 2015 m.: „Tuo metu gyventojai galėjo susipažinti su projektu ir išsakyti savo pastabas ar mintis, Gėlių paviljone visą mėnesį vyko projekto paroda. Praėjus keliems metams gyventojai turbūt pamiršo tuos pristatymus. Šią vasarą, paskelbus apie pradedamus darbus, atsirado aktyvių piliečių, kurie naudojasi tuo, jog informacija pamiršta, ir kuria pasipriešinimą, kurio metu tampa reikšmingi ir gauna tribūną. Šis pasipriešinimas yra dirbtinas ir neturi pagrindo. Dar šią savaitę susitiksime su gyventojais, pristatysime projektą pačiame sode, vesime ekskursijas, taip pat bus eksponuojamas maketas bei vizualizacijos.“
J. S. Večerskytė-Šimeliūnė, paklausta, kas laukia dabartinės Reformatų skvere esančios architektūros, sukurtos Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės, tvirtina, kad laiptuotos struktūros neturi jokios vertės. „Tai buvo Tarybinių partizanų pogrindininkų skulptūrinės kompozicijos dalis. Svarbu paminėti, kad suformuotas skersinis takas kerta kapinių teritoriją, o dirbtinos iškasos-griovos sudarkė natūralų reljefą“, – pasakoja pašnekovė.
Anot J. S. Večerskytės-Šimeliūnės, rengiant Reformatų sodo sutvarkymo projektą buvo įvertinti įvairūs aspektai – istorinė, urbanistinė, pėsčiųjų ryšių sistema, želdyno tyrimai, potencialių sodo lankytojų poreikiai bei paveldo apsaugos aspektai: „Siekiant atsižvelgti į visas suinteresuotas grupes rengta daug susitikimų, diskusijų su gyventojais, paveldo specialistai, Reformatų bendruomene. Atlikta bendroji ir specialioji paveldosauginė ekspertizės, gautas Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus derinimas ir tvarkybos darbų leidimas.“
