„Sunkūs smiltainio fasadai, išraiškingi įėjimai, subtili puošyba – ryžtingas ir novatoriškas jaunų lenkų architektų pastatas demonstruoja modernią tarpukario miesto kultūrą. Projektas, kuriame buvo atsisakyta Gedimino prospektui būdingo dekoratyvumo, įkūnija svarbiausią modernistinės architektūros lyderio Le Corbusier idėją, kad pastato forma seka viduje slypinčią funkciją“, – šį pastatą į įdomiausių Vilniuje esančių pastatų sąrašą yra įtraukę ir architektūros fesitvalio „Open House Vilnius“ rengėjai.
„Viskas suderinta, viskas sudėliota su institucijomis, yra leidimas. Padarėme viską, kaip priklauso, turime projektą. Ir pamatysite, ten bus labai gražu, kai pabaigsime. Dar ne viskas ten pabaigta. Likę nesugraduoti skirstymai, ten dar dėsis juostelės, viskas ten bus gerai, pamatėliai apsitvarkys ta pačia spalva, stiklą patamsinsime, kad jis neblizgėtų, bus puikiai“, – portalui lrytas.lt pagvirtino dabartinis pastato savininkas Kazimieras Musteikis.
Pasiteiravus, kam gi kilo mintis šitaip atnaujinti pastatą, ne vienos įmonės savininkas nepageidavo detalizuoti: „Gyvenimas eina į priekį. Juk nestovime vietoje nuo 1930-ųjų.“
Tai, kad leidimas išties yra duotas ir remontas vyksta legaliai, patvirtino ir vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis, tačiau nuo komentarų susilaikė, mat žalia šviesa korekguoti pastato fasadą įjungta 2014-aisiais, tada ji savivaldybėje nedirbo.
Pietrytinėje pastato dalyje, kuri anksčiau buvo išsikišusi ir paremta kolonomis, o dabar atitverta stiklu, šiuo metu veikia kavinė „Vero Coffee“. Tačiau „Vero Coffee House“ įkūrėjas Darius Vėželis patikino, kad nieko bendra su atliktais darbais neturi. Jie – tik nuomininkai, pastato savininkas dėl čia vykstančių išorės ir vidaus korekcijų su jais nesitaria.
„Darbai administraciniame pastate (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15904), esančiame Gedimino pr. 27/2, Vilniuje, atliekami pagal Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriuje 2014 m. rugpjūčio 20 d. suderintą tvarkomųjų statybos darbų, paprastojo remonto, projektą.
Šiandien Kultūros paveldo departamente nuspręsta nedelsiant reaguoti į esamą situaciją dėl kultūros paveldo objekte vykdomų darbų ir sudaryti komisiją, kuri įvertins šių tvarkomųjų darbų suderinimo aplinkybes.
Pagal departamento Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 31 d. išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir projektinius pasiūlymus buvo parengti lauko terasos įstiklinimo paprastojo remonto sprendiniai, be to suderintas pirmo aukšto langų keitimo aprašas. Projekto sprendiniais numatyta nekeičiant pastato tūrio, įstiklinti atvirą, pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis. Įstiklinamoje pastato dalyje planuojama įrengti sezoninę kavinę.
Lauko terasos įstiklinimo paprastojo remonto projektui buvo siūloma pritarti ir kartu su projektu 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateiktoje paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte, kuriame teigiama, kad numatomi darbai atitinka Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių bei kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Kultūros paveldo departamentas nedelsiant sudarys komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti, nustatyti atsakingus asmenis ir jų veiksmus bei įvertinti galimai padarytą žalą. Pažymėtina, jog Kultūros paveldo departamento vadovybė nepatenkinamai įvertino departamento Vilniaus skyriaus vedėjo 2017 m. veiklą ir pasiūlė užimti žemesnes pareigas“, – komentarą raštu portalui lrytas.lt atsiuntė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.
lrytas.lt primena, kad 1938-aisiais pastatytas pastatas į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas 1993 metais. Viena iš vertingų savybių yra „fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis“ .
„Leidimas gal ir yra, bet jo pagrįstumą galime kvestionuoti. O po to, sakyčiau, reikia eiti į vietą ir organizuotu būriu pastovėti. Vilčių nulis, bet sėdėti ir spoksoti irgi nelabai išeina“, – į kolegas kreipėsi architektas Matas Šiupšinskas. Socialinėje erdvėje jau kelios dienos verda diskusijos dėl šio pastato. Architektų bendruomenė vieninga – Vilnius bus sunaikintas, jei ir toliau vertybės bus pamintos vardan pinigo. Tačiau kai kuriems vilniečiams įstiklintas kampas atrodo "žymiai geriau" nei anksčiau.
„Mes kalbame ne apie tai, kad vieniems gražus naujas darinys Gedimino g. 27, o kitiems ne. Mes kalbame apie paveldą. Yra paveldas ir visą tai mes turime saugoti dabar, kad išliktų ir kitoms kartoms. Čia ne apie tai, kad architektų bendruomenei šiaip užgavo ambicijas. Čia niokojimas vertybių. Tas „gražu-negražu“ net juokingai skamba“, – nuomonę reiškė diskusijos dalyvė.
Šį atvejis lyginamas su Vilniaus kelių policijos pastatu. Nors, Lietuvos architektų sąjungos teigimu, 2,2 ha teritorijoje buvęs pastatas priskiriamas prie geriausių architektų Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės darbų, pernai jis buvo nugriautas. Architektų bendruomenė taip pat prisimena Palangoje, J.Basanavičiaus gatvės pradžioje, buvusios „Bangos“ kavinės pastatą.
Ieškoti galimybių išsaugoti jį prašė tuometis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas profesorius Marius Šaliamoras, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos Lietuvos nacionalinio komiteto ICOMOS pirmininkė Marija Nemunienė.
Architektai tvirtino, kad tai buvo vienas įdomiausių sovietinio architektūros palikimo objektų, kuris galėtų reprezentuoti šio laikotarpio Palangos kurortinę architektūrą. Gintauto Telksnio suprojektuotas pastatas nugriautas 2015 metais.
