„Mes, architektai, tikime, jog sunaikinus pagrindinės miesto aikštės istorinę savastį, bus paneigtas Kauno savivaldybės ir miestiečių siekis tapti UNESCO modernistinės architektūros paveldo miestu. Skubotais ir nevisaverčiais sprendimais neturime teisės menkinti tarpukario modernizmo architektūros verčių bei ištrinti savasties, kurios dėka tapome Europos kultūros sostinės 2022 miestu“, – teigia Kauno RAT pirmininkė Gražina Janulytė-Bernotienė.
Tarybos nuomone, Vienybės aikštės Kaune rekonstravimo projektiniai pasiūlymai yra netinkami dėl šių priežasčių:
1) neatitinka viešojo intereso – nebuvo pristatyta jokia tyrimų medžiaga, neįtraukta visuomenė, siekiant nustatyti naujai kuriamos viešosios erdvės daugiafunkciškumą;
2) neturi istorinių, kultūrinių sąsajų su Kauno miesto savastimi. Pateikti projekto sprendimai kompoziciškai nerespektuoja šalia esančių gretimybių ir disonuodami su jomis, nuvertina esamas Nekilnojamo kultūros paveldo vertingąsias savybes, sudarydami akivaizdžią vizualinę taršą supantiems paveldo objektams. Tvarkybos (tyrimų) dalyje nepateiktos išvados ir apibendrinti siūlymai. Nepateikta tvarkybos darbų projekto specialioji ekspertizė. Pagal pristatomus sprendinius sunaikinamas Vienybės aikštės monumentalumas, naikinami aikštės savasties ženklai;
3) sprendimai yra invaziniai, pernelyg universalūs, nekontekstualūs, nesusiję su buvusiu aikštės ir jos gretimybių turiniu ir nederamu disonansu menkinantys jų istorinę, reprezentacinę reikšmę, galimi bet kokioje žemesnės vertės vietoje kaip laisvo užstatymo rajonuose formuojamų parkų ir skverų kompoziciniai metodai;
4) Priešais Laisvės skulptūrą atveriant įvažiavimo/išvažiavimo iškasą bei stoginę, menkinamas jos reikšmingumas, o semantika įgyja idėją iškreipiančių poteksčių. Taip pat apsunkinamas Vytauto Didžiojo Karo muziejaus funkcionavimas;
5) nuo Putvinskio g. laiptų aikštės link ir pačioje aikštėje nenumatyti pandusai, nuovažos, o tai yra trukdis žmonių su negalia, tėvų su mažais vaikais bei dviratininkų ir riedutininkų judėjimui;
6) komplikuotas įvažiavimo/išvažiavimo į parkingą įrengimas ties VDU/KTU studentų skveru, smarkiai blogins universitetų funkcionavimo sąlygas ir faktiškai sunaikins studentų skverą;
7) specialiuosiuose architektūros reikalavimuose, išduotuose Kauno m. savivaldybės miesto planavimo ir architektūros skyriaus, nekeliami urbanistinio bei architektūrinio integralumo reikalavimai, architektūros kokybės reikalavimai, nenurodytas ekspertinio vertinimo būtinumas.
Atlikusi Vienybės aikštės rekonstravimo projektinių sprendinių ekspertinį vertinimą, Kauno regioninė architektūros taryba pateikė šias rekomendacijas:
1. Parengti Vienybės aikštės projektinių pasiūlymų variantą glaudžiau bendraujant savivaldybei, projekto vystytojui ir projekto autoriams, kuriame būtų respektuojama istorinė aikštės raida ir surastas modernus būdas išreikšti Kauno Naujamiesčio dvasią.
2. Rengiant naujus pasiūlymus būtina suformuoti socialinę užduotį, įtraukti bendruomenę, akademinius sluoksnius į diskusiją, taikyti tyrimų metodus, leidžiančius išgirsti jos nuomonę prieš priimant sprendimus dėl galutinio teritorijos tvarkymo.
3. Tolesnėje projekto vystymo eigoje turi būti išsaugotas gretimų teritorijų pasiekiamumas, tinkami privažiavimai ir pėsčiųjų prieigos prie Vytauto Didžiojo karo ir Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejų bei Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų.
***
Papildomai apie Vienybės aikštę:
Projektuojamos Vienybės aikštės reikšmė miestui yra išskirtinė. Vienybės aikštė yra viena svarbiausių viešųjų erdvių – ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje, atskleidžianti miesto tapatumą. Miesto viešoji erdvė yra laukas, kuriame reiškiasi vietos dvasia, kolektyvinis unikalumas, kuris leidžia suprasti, kas mes arba kas yra mūsų miestas. Kaunui tapus Laikinąja sostine, Vienybės aikštė tapo pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu susiformavusios istorinės reprezentacinės erdvės dalis. Ji yra bendras urbanistinis darinys su istorine Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelio erdve ir pastatais, todėl projektuojamos aikštės sprendiniai reikalauja labai atsakingai parinktų naujų funkcijų ir formų, derančių su šalia esančia valstybinės semantikos turinio aikšte. Aikštės kaimynystėje yra Kauno tarpukario moderniosios architektūros pastatai – Vytauto Didžiojo karo muziejus, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, varpinė, KTU rūmai (buvęs Žemės bankas), kuriems neseniai suteiktas Europos paveldo ženklas. Tarpukario modernizmo pastatai yra įtraukti į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą (angl. tentative list), o tai yra pirmas žingsnis Kaunui patekti į Pasaulio paveldo sąrašą. Tad yra labai svarbu išsaugoti šį tarpukariu susiklosčiusį turinį ir papildyti jį naujomis šiuolaikinio pasaulio prasmėmis.
