4 aukštų statinyje, kuris priklauso „Tulpės“ sanatorijai, vienu metu gali apsigyventi 141 svečias. Jiems skirti vienviečiai, dviviečiai, šeimyniniai kambariai ir apartamentai.
Į „Baltosios vilos“ renovaciją investuota per 2 milijonus eurų.
„Senasis, dar tarpukariu statytas „Baltosios vilos“ pastatas, buvo nugriautas praėjusiojo amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, o vietoje jo išdygo mūrinis statinys.
Pernai „Baltoji vila“ buvo rekonstruota. Čia įrengti jaukūs skirtingų tipų kambariai, o pro visų kambarių langus galima gėrėtis Vytauto parku, Nemuno upės tėkme, mėgautis gamtos ramybe“, – kalbėjo Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.
Iš kitų Birštone esančių sveikatinimo įstaigų gyvenamųjų korpusų ši vila išsiskiria ne tik ypatinga vieta.
Įdomu tai, kad daugelis vilos kambarių bus pavadinti garsių Lietuvos asmenybių vardais.
Turizmo informacijos centro vadovė tikino, jog tarpukariu „Baltąja“ pavadinta sanatorija, buvo vertinama kaip viena geriausių ir brangiausių šalies sanatorijų, kurioje ilsėjosi ir sveikatos sėmėsi ne vienas žymus to laikmečio politikos, kultūros bei mokslo veikėjas.
Tarp apsilankiusiųjų – Juozas Tumas–Vaižgantas, Gabrielė Petkevičaitė–Bitė, Sofija Smetonienė, Balys Sruoga ir daugybė kitų.
„Džiaugiamės, kad Birštone kaip niekada juntama B.Sruogos dvasia. Iki šiol istorijos mylėtojai galėdavo tik pasigrožėti šalimais stovinčiu B.Sruogai skirtu biustu, kuris primena apie šio žymaus lietuvių veikėjo viešnagę Birštone.
Vis dažniau pastebime, kad Birštone apsilankiusiems turistams įdomios nusipelniusių asmenybių istorijos bei legendos.
Nutarėme atsigręžti į praeitį ir atvykstantiems kuo įdomiau atskleisti Birštono kurorto ir žymių žmonių sąsajas. Be to, raginame visus norinčius siūlyti, kokių dar žymių asmenybių vardais būtų galima pavadinti Baltosios vilos kambarius“, – sakė R.Kapačinskaitė
Pirmasis šios vilos kambarys neabejotinai bus pavadintas B.Sruogos vardu. Rašytojas, teatrologas ir profesorius 1945 metais Baltojoje viloje gydėsi ir įkvėpimo sėmėsi grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos.
Besigydydamas patirtas fizines ir dvasines traumas, jis per tris mėnesius parašė garsųjį veikalą „Dievų miškas“, kai kuriuos dramos „Barbora Radvilaitė“ skyrius, ir „Giesmę Viešnelei Žydriajai“.
„Rekonstruodami Baltąją vilą nemažai gilinomės ir į jos istoriją. Įdomu tai, kad Birštonas nuo seno vadinamas meilės kurortu ir tai tikra tiesa.
Čia galima suskaičiuoti ne vieną meilės istoriją, net B.Sruogos istorija byloja, jog jis puoselėjo šiltus jausmus medicinos studentei iš Kauno, jai net sukurtas eilėraštis „Giesmės Viešnelei Žydriajai“, – teigė „Tulpės“ sanatorijos direktorė Liucija Patinskienė.
