Mūsų akivaizdoje plėšomi puslapiai iš istorinio ir estetinio Vilniaus teksto.
Tokiais dramatiškais žodžiais buvo palydėta vizualizacija pastato Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo barokinės bažnyčios kaimynystėje.
Nors architektai ir miesto plėtros specialistai tikina, kad viešbučio ir administracinio pastato projekto šalia maldos namų dar nėra, vilniečiai jau rengia piketus ir renka parašus, nes kažkodėl jau pradėtos viešinti siaubą keliančios būsimo projekto vizualizacijos.
Vilniuje tikrai užtenka pavyzdžių, kai stiklas ir betonas išdarko gražiausius praeities pastatus. Kad ir neogotikinė gydytojo Hilarijaus Raduškevičiaus pilaitė Kalvarijų gatvės pradžioje, kurią uždengė stiklinis negyvas pastatas.
Šioje pilaitėje įsikūrus Lietuvos architektų sąjungai vilniečiai karčiai juokavo: architektai užnugaryje pasistatė sau paminklą.
Skambėjo baugūs žodžiai
Praėjusią savaitę, antradienį, prie Kultūros ministerijos susirinkus kelioms dešimtims Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio aktyvistų skambėjo žodis „Reikalaujame.“
Minia reikalavo atskleisti pavardes tų, kurie suteikė leidimus pastatui, uždengsiančiam Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, ir Kultūros ministerijos vadovų galvų.
„Akivaizdu, kad tai nebus pabaiga, jeigu tokius projektus bus leista įgyvendinti, težiūrint finansinių interesų.
Jeigu tylėsime, košmaras taps realybe“, – baugino akcijos rengėjai.
Pasak jų, Vilniaus tapatybei ypač svarbių ansamblių skaidymas ir užstatymas jau, atrodo, tampa sistema.
Užstatymą jau kritikuoja
Paveldo saugotojų įniršį sukėlė pasklidusi pastato prie bažnyčios vizualizacija. Iš jos galima spręsti, kad komplekso fasade vyraus stiklas ir granitas. Viešbutį ir konferencijų centrą buvusios Šv.Jokūbo ligoninės teritorijoje greta bažnyčios ketina statyti įmonė „Lords LB Asset Management“.
Žibalo į ugnį įpylė ir projektą rengiančios architektūros studijos „Archinova“ vadovo Antano Gvildžio aptakūs žodžiai, kad statinių vizualizacijos nėra oficialiai paskelbtos, tačiau netrukus pridūrė, kad jos jau yra, bet kažkodėl neskelbiamos.
Tiesa, apie architektūrinę-urbanistinę koncepciją A.Gvildys pasakojo daugiau. Sklypas su Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir vienuolyno kompleksu nesudaro aiškaus perimetrinio užstatymo, nors toks užstatymas jį supa iš visų pusių.Todėl šalia J.Tumo-Vaižganto gatvės ir formuojamas perimetrinis užstatymas – toks būdingas šalia esantiems pastatams.
Tai neįtikino buvusio mero Artūro Zuoko, pastebėjusio, kad su vadinamąja kvadratūra, ypač iš šiaurinės pusės, persistengta. Jo nuomone, toks bažnyčios uždengimas yra nekorektiškas.
Viešbučio pastatas esą atvers bažnyčios ir vienuolyno ansamblį nuo J.Tumo-Vaižganto ir Lukiškių gatvių, pačios Lukiškių aikštės bei Pamėnkalnio apžvalgos aikštelės.
Tačiau tai neįtikino susirūpinusių vilniečių, vis kartojančių, kad bažnyčia pradings už stiklo ir akmens sienos.
Sulaukė ne tiktai pagyrų
Kad šio projekto vizualizacijos nebuvo oficialiai paskelbtos, tvirtino ir savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis.
Jo žodžiais, tai, kas paskelbta, yra tikrai ne tie rakursai ir perspektyvos, kurie lemia objekto poveikį Naujamiesčio miestovaizdžiui bei Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčiai.
Miesto plėtros departamento vadovas tikino, kad leidimas dėl minėto viešbučio ir biurų komplekso statybos dar nėra išduotas. Detaliojo plano rengimo metu savivaldybė yra pritarusi principiniams projekto urbanistinės struktūros ir architektūrinės raiškos sprendiniams.
Savivaldybė yra išsakiusi ir pastabas dėl išliekančių senesniųjų pastatų įkomponavimo į naujus pastatus sprendinių, kuriuos būtina tobulinti.
Savivaldybė raštu rekomendavusi projekto plėtotojui, be baigiamo rengti projekto, sprendinius papildomai pateikti savivaldybei įvertinti ir pristatyti visuomenei.
Medžiagos fasadams tinka?
Paklaustas, ar akmens ir stiklo fasadai tinkami šioje vietoje, M.Pakalnis ėmė kalbėti architekto A.Gvildžio žodžiais. Esą akmuo ir stiklas yra vienos tauriausių ir fundamentaliausių medžiagų architektūros raiškoje.
Be to, akmuo yra ir pati seniausia statybinė medžiaga, kaip ir mediena.
Akmuo turi tiesioginį ryšį su istorine architektūra bei paveldu. Nors Vilniuje akmens architektūra nėra dominuojanti, ji matoma plačiai ir buvo naudojama nuo pat XIII–XIV amžiaus, kai Lietuvoje atsirado mūras.
Viešbučio fasado apdailos medžiagoms naudojamas stiklas ir kelių spalvų granitas.
Pasak M.Pakalnio, granitas, kaip apdailos medžiaga, – prabangi, ilgaamžė, deranti prie istorinio konteksto.
Nemažai akmens apdailos naudojama aplinkiniuose pastatuose. Fasade naudojami spalvoto granito akcentai, kurie atkartoja šalia esančio vienuolyno spalvinius akcentus.
Svečiai grožėsis Nerimi
Pagrindinis viešbučio fasadas nuo J.Tumo-Vaižganto gatvės orientuotas į šiaurės vakarų pusę. Siekiama, kad pastatas būtų atpažįstamas kaip viešbutis. Kiekvieno kambario langas bus pasuktas į Nerį, taip atveriant viešbučio svečiams platesnį vaizdą į upę.
Viešbučio planinė struktūra bei pastato tūris sukomponuoti taip, kad lankytojai iš bet kurio taško pastate turėtų vaizdinius ryšius su Neries slėniu.
Analogiškas fasadas projektuojamas ir kieme. Fasado dalis, besišliejanti prie administracinio pastato, derinasi prie jo fasado kompozicijos: vertikalių fasado elementų, įstiklintų ir aklinų natūralaus akmens ruožų, sukomponuotų pagal kambarių ritmą.
M.Pakalnis užsiminė ir apie skaidrų atriumą – vietoj dabar stovinčių sovietinių mūrinių priestatų projektuojamą jungtį.
Atriumą įrėminantys fasadai bus iš skaidraus stiklo. Ši pastato dalis – kiaurai permatoma, tik per ją bus galima matyti bažnyčios bokštus nuo A.Goštauto gatvės ir kito Neries kranto.
Valdininkus mokė netylėti
Savivaldybė prisiekė, kad išmoko Misionierių sodų projekto pamoką, kai visuomenė sukilo tik statyboms prasidėjus.
Užsienio ekspertai Vilniaus valdininkus tada pamokė daugiau dėmesio skirti projektams viešinti ir diskusijoms, kol statybos nepradėtos.
Todėl su „Lords LB Asset Management“ savivaldybė sutarė, kad papildomai projektas šalia Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bus skelbiamas dar iki statybos leidimo suteikimo, kol nepradėtos investicijos.
Tačiau čia pat pradedamas kitas projektas, sukėlęs kultūros paveldo specialistų, aplinkosaugininkų ir Šnipiškių bendruomenės narių pasipiktinimą.
Tai – komercinės paskirties pastato Kalvarijų gatvėje projektas. Šį statinį kritikai vadina net ne trobele, o dėžute ant vištos kojelės.
„Daug kalbame apie medinių Šnipiškių išsaugojimą, o čia – štai koks svetimkūnis“, – stebėjosi bendruomenės nariai.
Traukinys – išvažiavęs
Vyresnės kartos architektai Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis, rengiantys, jų žodžiais, „archtarybas“ svarbiausiais miesto klausimais, nevengia aštrių žodžių apie naikinamą Senamiesčio urbanistinę struktūrą.
Anot jų, jau tapo tradicija, kad kai kuriems nekilnojamojo turto plėtotojams parengtos miesto centro urbanistinės strategijos nieko nebereiškia.
Tokius projektus jie pavadino investiciniu urbanizavimu. Taip nugriovus buvusį Rusų dramos teatro pastatą Jogailos gatvėje iškilo verslo centras.
Beveik tuo pat metu „Delfino“ kompleksas užgožė Lietuvos architektų sąjungos pilaitę Kalvarijų gatvėje.
Nors Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pareiškė, kad tokių klaidų neturime kartoti, ji pati pripažino, jog ir vėl tenka vytis išvažiavusį traukinį.
Keturis senus pastatus žada išlaikyti
Prie Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir vienuolyno projektuojamas viešbutis ir administraciniai pastatai.
Dabar yra keturi pastatai, kurie išlieka, o penktas bus viešbutis.
Viešbutis bus apie 13 tūkst. kvadratinių metrų, administraciniai pastatai – 6 tūkst. kvadratinių metrų.
„Lords LB Asset Management“ įsigijo buvusios ligoninės pastatus ir 1,22 hektaro ploto teritoriją, kai SEB banko įmonė „Litectus“ 2011 metais juos pardavė varžytynėse.
2014 metais „Lords LB Asset Management“ antrinė bendrovė „Orkela“ nugriovė dalį teritorijoje esančių pastatų.
Detaliajame plane numatyta, kad šioje vietoje galima daugiaaukštė ir komercinė statyba.
