Sumaištis gresia, jei Kultūros ministerija patvirtins prieš Kalėdas visuomenei pristatytą dešimtmetį rengtą Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo plano projektą.
Pagal planą, kurio autorystės kratosi net jo rengėjai, Senamiestyje ir aplinkiniuose rajonuose gali visiškai apmirti bet kokios pradėtos arba planuojamos statybos.
Kultūros paveldo departamento (KPD) stumiamas naujasis Senamiesčio tvarkymo planas nuo žemės paviršiaus grasina nušluoti ir tokius statinius, kuriuose jau parduoti beveik visi butai ar atšvęstos įkurtuvės.
Rankos būtų surištos
Už daugiau kaip 12 mln. eurų iš valstybės žemės sklypą sostinės centre įsigijusi IKEA įmonių grupės įsteigtam investiciniam fondui priklausanti bendrovė „Vastint Lietuva“ gali save guosti dar nepradėjusi statybų.
Darbus kol kas stabdė tik 1,8 hektaro buvusios Respublikinės universitetinės Raudonojo kryžiaus ligoninės teritorijoje kasinėjantys archeologai.
Šį sklypą su sovietmečiu iškilusiais ligoninės pastatais Žygimantų, Radvilų bei Tilto gatvių sankirtoje 2016 metais investuotojai iš Turto banko nupirko jau su parengtu detaliuoju šios teritorijos planu, kuriam neprieštaravo ir KPD specialistai.
Valstybės įmonė su miesto savivaldybe planą rengė tikėdamasi privilioti pinigingesnių pirkėjų. „Vastint Lietuva“ vadovas Kęstutis Vedeckis neslėpė, jog projektas sudomino įvertinus detaliojo plano sprendinius, leidusius vietoj buvusios ligoninės planuoti butus, viešbučius, parduotuves, restoranus.
Bet viešai pristatytas Senamiesčio tvarkymo planas lūkesčius visiškai sujaukė. „Jis visiškai paneigia tai, kas numatyta detaliuosiuose planuose, kuriuos įsigijome kartu su šiuo investiciniu projektu“, – sakė K.Vedeckis.
Pagal anksčiau patvirtintą detalųjį planą įsigytame sklype buvo numatyta galimybė griauti daugelį nevertingų statinių, keisti jų išsidėstymą.
„Aišku, tie sprendiniai nebuvo idealūs, bet daugiau ar mažiau mums tiko.
Tačiau specialiajame plane siūlomi sprendiniai visiškai prasilenktų su mūsų vizija ir ekonomine logika.
Mes atsidurtume absurdiškoje situacijoje – nieko keisti nebegalėtume ir turėtume saugoti urbanistinius tų senų ir klišų sovietinių sandėliukų kontūrus.
Mat šio dokumento aiškinamajame rašte numatyta, kad anksčiau patvirtinti sprendiniai gali būti įgyvendinami tik tiek, kiek tai neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams. Mūsų atveju patvirtinti detalieji planai būtų sukarpyti ir išmesti į šiukšlių dėžę,“ – kalbėjo K.Vedeckis.
Žada bylinėtis teismuose
Bendrovės atstovas mano, kad anksčiau minėta nuostata prieštarautų teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principams, pažeistų galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą.
„Jei būtų patvirtintas specialusis planas, mes laikytume, kad valstybė elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė nuo pirkėjo esmines aplinkybes. Mes būsime priversti nutraukti investicinį projektą ir teismuose reikalauti iš valstybės atlyginti milijoninius nuostolius.
Toks valdininkų elgesys valstybei gali pridaryti ir daugiau žalos. Būtų suduotas itin skaudus smūgis investuotojų pasitikėjimui Lietuvos teisine aplinka ir valstybės institucijomis. Kaip atrodys projektą rengęs Turto bankas ir jo specialistai, kurie keletą metų derino bendrojo plano sprendinius?“ – piktinosi K.Vedeckis.
Planai gali pakibti ore
Problemų gali kilti ne tik Senamiestyje ar jo apsaugos zonoje planuojamiems statyti, bet ir jau įgyvendintiems projektams. Vienas tokių – „MG valdos“ projektas „Užupio krantinės“.
Nors bendrovė jau baigia parduoti beveik visus buvusios „Vilijos“ siuvyklos teritorijoje iškilusiuose daugiabučiuose esančius butus, Specialiojo plano rengėjų vizija visiškai kitokia – jie ir toliau ten regi sovietinius pastatus.
Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad jeigu būtų palaimintas parengtas planas, ore pakibtų ir kitas šios bendrovės Senamiestyje vykdomas projektas – ji iš esmės turėtų stabdyti ir vietoj buvusios „Skaiteks“ gamyklos pradėtą įgyvendinti gyvenamųjų namų ir verslo kompleksą „Paupys“.
Nors palei Vilnią išsidėsčiusioje penkių hektarų teritorijoje verslininkai yra suplanavę įrengti naujų visuomeninės paskirties erdvių, vaikų darželį, turgų, plano kūrėjai šiuos sumanymus perbraižė savaip.
„Ten iš esmės viskas turėtų likti taip, kaip buvę anksčiau ir toliau gaminami skaitikliai. Dėl šios teritorijos ginčai vyko daugelį metų, kvietėmės net tarptautinius paveldosaugos ekspertus. Jie pretenzijų neturėjo, priešingai, gyrė projektą“, – kalbėjo vyriausiasis sostinės architektas.
Dešimtmetį rengtą Senamiesčio tvarkymo planą M.Pakalnis vertino itin kritiškai: „Tokio plano tvirtinti negalima ir miestas darys viską, kad to neatsitiktų. Mes jo tiesiog nederinsime.“
Įvardijo daugybę trūkumų
M.Pakalnio teigimu, parengtas Senamiesčio tvarkymo planas, kuris jį saugantiems, projektuojantiems ir statybas derinantiems pareigūnams turėtų tapti Šventuoju Raštu, sukels daugybę teisinių ginčų.
Mat visuomenės svarstymui pateiktame plane palikta daug esminių klaidų, nėra užtikrintas teritorijų planavimo tęstinumas – sunaikinamas visas iki šiol darytas darbas.
„Plane siūlomi sprendiniai niekaip neužtikrina vertingiausio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, bet sandėliukai anglims tampa saugoma vertybe. Jų nei rekonstruoti, nei pritaikyti kitai paskirčiai jau nebus galima“, – stebėjosi architektas.
Anot specialisto, blogai, kad planą rengė abejotinos kvalifikacijos skirtingos komandos, o jų darbas gerokai nutolo nuo anksčiau patvirtintos Senamiesčio tvarkymo koncepcijos.
M.Pakalnio tvirtinimu, pateiktas planas aukštyn kojomis apverčia visose Europos šalyse galiojantį pamatinį teisėtų lūkesčių principą: „Dabar norima įtvirtinti nuostatą, kad parengti detalieji planai galioja tuo atveju, jei neprieštarauja Specialiajam planui.
Nors turėtų būti atvirkščiai. O jei jie keičiami dėl tam tikro viešojo intereso, patirti nuostoliai kompensuojami.“
Nužudytų plėtros planus
Daug aistrų keliantis dokumentas, kuris turi pakeisti Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą ir kitus teisės aktus, kuriais remiantis iki šio buvo planuojamas miestas, palies ne tik seniausią jo dalį.
Planas apima iki Šeškinės kalvų nusidriekusią Senamiesčio apsaugos zoną, tad siūlomi sprendiniai turės didžiulės įtakos bet kokiems projektams Konstitucijos prospekte, Naujamiestyje, Antakalnyje, Naujininkuose, Žvėryne.
Beje, plane numatyta, kad tose teritorijose bus skaičiuojamas matematinis užstatymo vidurkis ir jo nebus galima viršyti.
„Apskaičiavus pagal plano rengėjų pasiūlytą metodiką, Naujamiestyje pastatai negalės būti aukštesni nei šešių ar aštuonių metrų. Tai absurdas. Iš principo miesto centras būtų užkonservuotas. Specialusis planas nužudys Naujamiesčio potencialą vystytis ir išstums žmones į priemiesčius“, – nuogąstavo architektas.
Negana to, į priemiesčius genami vilniečiai automobiliais užkimš Senamiesčio prieigas. Mat naujajame Senamiesčio tvarkymo plane numatyta, kad jokių naujų požeminių aikštelių negali būti įrengiama net gerokai už miesto gynybinės sienos ribų, o pagrindinėse gatvėse būtų naikinamos ir esamos automobilių stovėjimo vietos.
„Mintis gelbėti Senamiestį nuo mašinų teisinga, bet to negalima pasiekti tokiais būdais“, – įsitikinęs M.Pakalnis.
Buvo sukiojamos rankos
Keisčiausia visoje dėl Specialiojo plano kilusioje sumaištyje tai, kad parengtą dokumentą pliekia net jį rengę specialistai.
Prieš pat pateikiant planą svarstyti visuomenei iš projekto vadovo pareigų pasitraukęs architektas Vincas Brezgys „Lietuvos rytui“ pripažino negalėjęs pasirašyti ilgai rengto dokumento.
„Dabartinė jo redakcija gerokai skiriasi nuo parengtos prieš kelerius metus. Ji irgi turėjo trūkumų, bet anksčiau buvo stengiamasi sprendinius pagrįsti, patikrinti. Vėliau šį darbą iš esmės perėmė valdininkai ir dabartiniai sprendiniai atspindi ne specialistų, bet Kultūros paveldo departamento poziciją.
Atsitiko taip, kad būdamas projekto rengėjas net neturėjau balso teisės. Jei projekto vadovas negali pareikšti net savo nuomonės, tai nei logiška, nei teisinga. Aš su tuo sutikti negalėjau, todėl pasitraukiau.
Man ir visam planą rengusiam kolektyvui bandyta išsukti rankas, bet parašo ant tokio dokumento aš negalėjau dėti“, – kalbėjo V.Brezgys.
Architektas pabrėžė, kad anksčiau rengiant Specialųjį planą buvo laikomasi nuostatos, kad jau patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai negali būti liečiami, bet vėliau ši tvarka pasikeitė ir dabar yra numatyta, kad jie galioja tik tiek, kiek neprieštarauja planui.
V.Brezgys įsitikinęs, kad priėmus siūlomą Specialųjį planą sostinės centras būtų paralyžiuotas, kitaip sakant, užkonservuotas.
Bandys išjudinti iš mirties
Parengtą Specialųjį planą paskutinę minutę pasirašė buvęs ilgametis Vilniaus miesto savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus vedėjas, 1988–1992 metais rengto Senamiesčio regeneravimo plano vadovas Augis Gučas. Tačiau žinomas architektas irgi nenori prisiimti atsakomybės už dokumentą.
Valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ projekto vadovu pasamdytas ekspertas tvirtino, kad jo taip pat netenkina rezultatas. Bet 77-erių A.Gučas aiškino dokumentą pasirašė siekdamas, kad ilgai trukęs darbas būtų kaip nors baigtas: „Aš perėmiau jau baigtą darbą. Kodėl rizikuoju? Mėgstu adrenaliną.“
Anot A.Gučo, akivaizdu, kad projektas atsidūrė mirties taške, todėl jo tikslas – išjudinti procesą: „Tragedijos aš nematau, bet klaidų, neatitikimų įstatymams yra. Reikės galvoti, kaip išvengti prieštaravimų tarp Specialiojo plano sprendinių ir jau parengtų detaliųjų planų, nes žaidimas be taisyklių baigiasi teismais.“
Architektas pripažino, kad planas gerokai apsunkintų bet kokius darbus Senamiestyje ir jo apsaugos zonoje.
Užsakovai rezultatu džiaugiasi
Viešasis plano svarstymas baigsis vasario 5-ąją. Kritikuojamas Kultūros paveldo departamento aiškino, kad to užtenka.
„Vyksta dokumento viešinimas, laukiame pasiūlymų ir pastabų. Bet planas atitinka galiojančius teisės aktus ir taisykles, o mūsų tikslas – saugoti Senamiestį“, – tikino KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.
Valdininkas skeptiškai vertino planui reiškiamą kritiką: „M.Pakalnis remiasi ne teisės aktais, o kalba iš bendrojo išsilavinimo. Girdėjau, jog buvęs projekto vadovas V.Brezgys prieštaravo, kad neturi laisvės ir negali planuoti taip, kaip nori.“
Užsiminęs, kad Vilniaus savivaldybė neatliko namų darbų, A.Degutis vis dėlto žadėjo, jog jeigu specialistų pastabos atitiks teisės aktų reikalavimus, į juos gali būti atsižvelgta.
Tačiau, anot KPD atstovo, pavyzdžiui, Valstybinė kultūros paveldo komisija planą kritikuoja, kad jis vis dar pernelyg liberalus verslui.
Įžvelgė ir landų korupcijai
Valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat svarstė planą ir jį negailestingai sutalžė. Jos vadovė Evelina Karalevičienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad dokumentas visiškai neatitinka jam keltų tikslų.
„Plane paliekama daug vietos interpretacijai. Be to, nėra jokios esamos kultūros paveldo objektų būklės analizės, mokslinių tyrimų.
Ten pateikiami dešimties metų senumo duomenys, kurie dažnai neatspindi realios padėties. Neįsivaizduoju, kaip toks dokumentas galėtų būti priimtas, jis turėtų būti iš esmės taisomas“, – kritikavo E.Karalevičienė.
Kiti „Lietuvos ryto“ kalbinti specialistai irgi nuogąstavo, kad planas ne tik nepalengvins jų darbo, bet sukels dar daugiau painiavos. Dokumentas esą ne tik neužkamšo landų galimai korupcijai, bet gali atverti ir naujų.
Nuogąstaujama, kad jeigu Specialusis planas nesiūlo konkrečios vietovės planavimo sprendinių, jis galės būti keičiamas atskirais ekspertų vertinimo tarybos aktais, todėl esą prasidės visokie žaidimai po kilimu.
Vienam iš specialistų, kuris nenorėjo viešinti pavardės, į akis krito plane palikta keista išimtis pastatui Žygimantų gatvėje, kuriame įsikūręs Rusijos ambasados Socialinio aprūpinimo skyrius.
„Kai aplink saugomi net sovietiniai garažai, šį pastatą leidžiama griauti ir vietoj jo galima statyti naują šešiolikos metrų aukščio su mansarda statinį.
Tai – KGB ranka. Kito paaiškinimo, kodėl saugomas Senamiestį darkantis sovietinis palikimas, nesugalvoju“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
