Šiemet Kauno rajone esantiems Kulautuvos, Zapyškio ir Kačerginės miesteliams suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
Tarpukariu Kulautuva ir Kačerginė buvo visoje Lietuvoje garsūs kurortai. Kauniečiai čia mėgdavo ilsėtis ir statėsi vasaroti skirtas vilas.
Ne vieną įdomią vilą, menančią tarpukarį, galima užtikti Kačerginėje. Vienos jų įspūdingai atnaujintos, kitos griūva ir ieško naujų šeimininkų. Greta senųjų pastatų kyla ir šiuolaikiniai kartais net dvarus primenantys namai.
Vietos gyventojai sakė, kad dalis bendruomenės norėtų išsaugoti kurortinę miestelio dvasią, kurią vis bando užgožti naujakuriai. Turizmo ekspertai žadėjo, kad teatralizuotos ekskursijos ir kitos pramogos vilų apsuptyje vilios dar daugiau žmonių pamatyti Kačerginę.
Skubėti iš darbo nesinori
Apsilankę Kačerginėje visi norintys gali užsukti į pernai žiemą restauruotą inžinieriaus Viktoro Rėklaičio vilą. Kačerginės kurorto direktorius ją 1935–1938 metais pasistatė dabartinėje J.Janonio gatvėje.
Sovietmečiu pastate veikė ambulatorija. Pastaruosius kelis dešimtmečius pastatas vis labiau nyko. Kauno rajono savivaldybė išskirtiniam pastatui atnaujinti skyrė 170 tūkstančių eurų.
Dabar viloje įsikūrusi Kačerginės seniūnija. Seniūnė Loreta Ūsienė pasakojo, kad viloje įsikūrus ambulatorijai senųjų baldų ir daug interjero detalių neišliko.
Pastate išsaugotos tik autentiškos medinės durys, labai patogūs laiptai ir kitos menkesnės detalės.
Tačiau ypatinga aura viloje tebetvyro. Užlipus į antrojo aukšto bokštelyje įkurtą svetainę išeiti iš jos nesinori. Pro langus atsiveria miško ir Nemuno vaizdai.
„Net po darbo skubėti namo nesinori. Dirbdamas tokiame name jauti istorijos alsavimą. Puiku, kad pamatyti restauruotą vilą gali visi, apsilankę seniūnijoje“, – kalbėjo L.Ūsienė.
Atkūrė paveldo vertybę
Dairantis po Kačerginę neįmanoma nepastebėti ir dar vienos taip pat tik pernai naujam gyvenimui prikeltos vilos, esančios kitame J.Janonio gatvės gale.
1935 metais pastatytoje viloje vasarodavo Lietuvos kariuomenės generolas gydytojas Pranas Vaičiuška. Sovietmečiu pastate veikė pradžios mokykla.
Pastačius naują daugiafunkcį centrą pastatas tapo apleistas ir vis labiau nyko. Jį įsigijo kauniečio verslininko Algirdo Pukio šeima.
Vyras pasakojo, kad daug kas jį įtikinėjo, jog pirkti jau pastatytą namą būtų racionaliau ir pigiau, nei restauruoti apleistą medinuką.
„Su tėvais gyvenome Žaliakalnyje, taip pat mediniame name, todėl nuo vaikystės man brangus šis paveldas.
Dabar malonu, kad atkūrėme kultūros paveldo vertybę ne tik savo šeimai, bet ir visai Kačerginės bendruomenei“, – sakė verslininkas.
Kauniečių šeima bent kartą per metus nusiteikusi visus norinčius pakviesti į namą, kad besidomintieji galėtų pamatyti išsaugotą ir atkurtą vertybę.
Namas atspindi istoriją
Ne uždara visuomenei ir dar viena legendinė vila, priklausiusi architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui. Žaliai dažytoje medinėje vasarvietėje kartais vis dar apsilanko profesorius Vytautas Landsbergis.
Profesoriaus duktė muzikologė Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė trečią vasarą vasarvietėje rengia literatūros ir muzikos vakarus, kuriuose lankosi Kačerginės gyventojai ir atvykėliai iš Kauno.
Istorinį palikimą puoselėja ir buvęs Kačerginės seniūnas Arūnas Makauskas. Jis su šeima gyvena mediniame kurorto stiliaus name, išsiskiriančiame raudona spalva.
„Tarpukariu, dar prieš Kačerginei tampant kurortu, kaime šeimininkavo žvejai. Todėl žmonos šeima čia ir pasistatė namą, kuris nebūtų per didelis, neišsišoktų, bet ir primintų kurorto dvasią“, – pasakojo vyras.
A.Makauskas sakė, kad jam patiko Skandinavijoje statomi ir sodriomis spalvomis dažomi namai, todėl savo namą jis taip pat nudažė raudonai.
„Ši spalva taip pat atspindi miestelio istoriją ir tradicijas“, – pabrėžė vyras.
Buvęs Kačerginės seniūnas įsitikinęs, kad kurortinės teritorijos statusas pakaunės miesteliui naudingas.
„Buvo laikas, kai verslininkai norėjo iškirsti mūsų mišką, pristatyti daug didelių namų.
Tada visa bendruomenė priešinomės. Kačerginė – puiki rekreacijai skirta vieta, kur dideli mūrai nedera. Todėl tai, kad miestelis plėsis kaip turizmo gamtoje vieta, gerai“, – įsitikinęs A.Makauskas.
Dvarininkės vilą parduoda
Kur kas liūdniau atrodo dar viena vila, kurią tarpukariu pastatė dvarininkė Teklė Dambravičienė. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje dvarininkė Kačerginėje įsigijo ne vieną sklypą ir pastatė vasarnamius.
Istorijos šaltiniuose išlikę žinių, kad ponia susipyko su žydų tautybės gydytoju Šulcu, todėl šios tautybės žmonės apleido Kačerginę ir įsikūrė kitame kurorte – Kulautuvoje.
Sovietmečiu vila atiteko tuometinei Lietuvos žemės ūkio akademijai. Dabar jos šeimininkas yra vardą pakeitęs Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU).
Vila stovi užkaltais langais ir be gyvybės ženklų.
ASU Techninės tarnybos vadovas Juozas Lisauskas pasakojo, kad sovietmečiu universiteto profesūra viloje dar atostogaudavo, tačiau pastaruosius 25 metus joje beveik niekas nebesilanko.
„Statinys medinis, buvusi vasarvietė apsaugo tik nuo vėjo ir lietaus. Remontuoti pastatą universitetui per brangu, todėl vilą pardavinėjame. Už gautus pinigus planuojame remontuoti pastatus, kurie mums reikalingi“, – sakė J.Lisauskas.
Tarnams padovanojo sklypą
Dabar Kačerginėje jau statomi ne vasarnamiai, o gyvenamieji namai. Galima pamatyti ir labai modernių, ir dvarus su kolonomis primenančių pastatų.
Verslininkas Audrius Kazakevičius pušyno apsuptyje pasistatė kurortui derantį mūro ir medžio namą.
Vyras pasakojo, kad vaikystėje gyveno netoli esančiame Akademijos miestelyje. Su tėvais ar mokytojais atvykdavo į Kačerginę. Čia vykdavo Kauno rajono sporto žaidynės. Todėl Kačerginė traukė jo širdį daug metų.
Kai ieškojo, kur įkurti savus namus, sužinojo, kad Kačerginėje parduodamas sklypas.
„Sklypo savininkas pasakojo, kad jo tėvai tarnavo Landsbergių šeimai. Šie atsidėkodami padovanojo žemės gabalą. Tos žemės atgauti palikuoniams nebepavyko, tačiau jie gavo sklypą kitoje Kačerginės vietoje“, – pasakojo verslininkas.
Įsigijęs žemę A.Kazakevičius prieš 17 metų pasistatė dailų pusiau medinį namą.
„Su juo vargo daugiau. Medienai reikia daugiau priežiūros. Tačiau manau, kad kurorte gamtos apsuptyje neturėtų kilti su ja nederantys pastatai“, – sakė verslininkas.
Brangus ir liūdnas faktas
A.Kazakevičius pasakojo, kad gyvendamas Kačerginėje iki šiol jaučia senąją tarpukario kurorto istoriją ir dvasią.
„Ją sukuria patys senieji Kačerginės gyventojai ir jų pasakojamos istorijos. Štai profesorius V.Landsbergis yra pasakojęs, kaip kartą naktį, jam vasarojant savo šeimos vasarnamyje, girdėjo šūvius. Tada, 1941 metų birželį, bolševikai sušaudė birželio sukilimo dalyvius Boleslovą Daukšą ir Stasį Linkevičių“, – pasakojo vyras. Dabar ši vieta pažymėta kryžiais. Verslininkas gyvena greta jos ir apleistosios T.Dambravičienės vilos.
„Nors faktas apie sušaudymą liūdnas, tai taip pat kurorto istorijos dalis. T.Dambravičienės vila, nors ir apleista, jau byloja apie linksmesnius laikus. Tai skatina svajoti, fantazuoti, koks kurortinis gyvenimas čia virė“, – sakė A.Kazakevičius.
Bijo prarasti išskirtinumą
Verslininkas įsitikinęs, kad kurortas Kačerginėje buvo įkurtas neatsitiktinai, ir turtingesni žmonės čia taip pat ne be reikalo statėsi vilas.
„Ne veltui ir dabar kauniečiai iš miesto atvyksta čia praleisti kelių valandų ar pusdienio. Tarpukariu čia poilsiavę žmonės jau tada vertino gamtos grožį ir oro tyrumą“, – sakė Kačerginės gyventojas.
Vis dėlto verslininkas apgailestavo, kad Kačerginės bendruomenė šiek tiek susiskaldžiusi į dvi dalis.
„Vieni gyventojai čia turi žemės ir ją suskirstę į sklypus pardavinėja.
Kiti nenori, kad miestelis plėstųsi, nes nebeliks to išskirtinumo, kurį tarpukariu turėjo kurortas“, – sakė Kačerginės gyventojas.
Turistai nori visų paslaugų komplekso
Aistė Sinkevičienė
Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė
„Kačerginėje dar labiau pajusti kurorto dvasią būtų galima įgyvendinus bent kelis projektus.
Čia ketiname rengti daugiau teatralizuotų ekskursijų, kuriose pasakosime apie miestelio tarpukario istoriją bei tradicijas.
Taip pat šis kurortas anksčiau buvo mėgstamas ir dėl savo paplūdimio. Jį dabar ir vėl reikėtų sutvarkyti, pritaikyti civilizuotesniam poilsiui.
Būtina nutiesti ir tinkamą dviračių taką, jungiantį Kačerginę su Zapyškiu. Pastebėjome, kad kauniečiai buvusius pakaunės kurortus atranda iš naujo ir nori čia praleisti ne tik kelias valandas ar pusvalandį. Prieš metus Kačerginėje pradėjęs veikti viešbutis šį sezoną buvo užpildytas. Lankytojų netrūksta ir miestelyje veikiančioje užeigoje.
Matome, kad atvykstantys svečiai pageidauja viso paslaugų komplekso – ekskursijų, pramogų, vietų, kur apsistoti ir pavalgyti. Šių sričių infrastruktūra Kačerginėje, kaip ir Kulautuvoje bei Zapyškyje, turėtų plėstis.“
