Kad rąstinė 300 metų senumo konstrukcija nesubyrėtų, ji , sutvirtinta nauju plieniniu rėmu ir pridengta gofruotos geležies lakštais. Taip senosios trobos likučiai apsaugomi nuo tolesnio irimo dėl oro poveikio. Tai reiškia, kad daugelyje vietų yra po dvi sienas, du langus, du stogus – senąjį ir naująjį, rašo dezeen.com.
Viduje sena sukrypusi medinė struktūra, savitai puošiama sudžiūvusių gebenių, o vietomis dengiama apibyrėjusio tinko, palikta visiškai neapsaugota. „Turėjome tikslą ne atnaujinti ar perstatyti 300 metų senumo pastatą, tačiau kiek įmanoma daugiau jo išsaugoti, – aiškino D.Connoras ir K.Darby. – Kalbame ir apie sutrūnijusius rąstus, mirusias gebenes, senus paukščių lizdus, voratinklius ir dulkes“.
Pirmasis trobos aukštas tapo K.Darby ir D.Connoro studija per du aukštus. Namo gale – vestibiulis tuo pačiu tarnaujantis ir kaip valgomasis. Iš šios patalpos galima pasiekti virtuvę ir laundžą, o miegamasis ir vonios kambarys įrengti antrajame aukšte.
Studija suplanuota taip, kad prireikus ją būtų galima pakeisti į namą su trim miegamaisiais ir dviem vonios kambariais.
O virtuvėje paprastos metalo formos baldų komplektas, priešingai, sudaro kontrastą įlinkusioms senos medienos luboms bei sienų lentoms ir plytoms.
Dėl didelių langų į namuką patenka daug natūralios šviesos.
Būstas šildomas dviem medžiu kūrenamomis krosnimis. Kuro joms namo gyventojai prisirenka gretimame miške. Elektrą būstui gamina ant stogo įtaisytos saulės baterijos, o po stogu išvedžiota 100 metrų šildymo sistema, kuria teka glikolis – neužšąlantis skystis. Taip namo gyventojai vasarą šildosi vandenį.