30 fontanų Vilniuje virtę didžiulėmis šiukšlių dėžėmis, vietomis, kur vaikai žaidžia futbolą, auga gėlės ar tiesiog piktžolės.
Miestas nemyli savo gyventojų, kuriems karštą dieną fontanai būtų tikra atgaiva. Savivaldybė tvirtina, kad jų priežiūra ir remontas – nepakeliama našta.
Neseniai dėl to triukšmą kėlė Seimo nariai. Vieni piktinosi, kad parlamento rūmų žemėmis užpiltu fontanu miesto valdžia menkai rūpinasi ir jame želia usnys, kiti politikai liejo apmaudą dėl fontano Operos ir baleto teatro prieigose, kurio būklė – apgailėtina.
Didelių išlaidų nereikia
Kad neveikiantis fontanas ir betoninis amfiteatras Justiniškėse gali tapti bendruomenės susitikimų ir poilsio vieta, įrodė „NO studijos“ architektų Magdalenos Szwajcowskos ir Michalo Majewskio suprojektuotos mikroinstaliacijos.
Ketvirtadienį lenkų architektai pademonstravo savo kūrinį. Prieš tai jie kruopščiai stebėjo ir analizavo gyventojų poreikius.
Jie įsitikino, kad praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje įkurtame rajone yra daug retai naudojamų objektų, nebeatliekančių pirminės funkcijos, mat trūksta sumanymų, kaip juos naudoti.
Kalbėdamiesi su architektais gyventojai skundėsi infrastruktūros bendrai leisti laisvalaikį skirtingo amžiaus žmonėms trūkumu. Šis poreikis ir tapo atspirties tašku lenkams, sutelkusiems dėmesį į du pokyčių laukiančius rajono traukos taškus – betoninį amfiteatrą ir neveikiantį fontaną.
Architektai pasiūlė fontaną paversti poilsio zona, o amfiteatro pakopose įrengti naujas sėdynes. „Savo projektu norime parodyti, kad erdvę, esančią aplinkui mus, galima keisti mažais žingsneliais ir nedidelėmis pastangomis“, – tvirtino architektai iš Lenkijos.
Šeimininku taps Seimas?
Nors lenkai parodė pavyzdį, kiti neveikiantys fontanai nesulaukia pertvarkos.
Prieš kelias savaites Seimas ėmė iš savivaldybės reikalauti, kad ji perduotų fontaną prie parlamento rūmų.
Anot Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės, apleidusi šį fontaną miesto valdžia demonstruoja nepagarbą Seimui ir vilniečiams.
Meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad savivaldybė nesipriešintų, jeigu Seimas perimtų fontaną, nes esą savivaldybė viena jo sutvarkyti nepajėgi. Prieš šešerius metus apskaičiuota, kad fontano remontas kainuotų 1,7 mln. eurų.
R.Šimašius tikino, kad sėdęs į mero kėdę jis Seimui jau siūlęs žengti šį žingsnį, tačiau nesulaukęs pritarimo. Į tai R.Baškienė atsakė, kad Seimas laukia iš savivaldybės konkrečių pasiūlymų dėl žemės sklypo aplink fontaną suformavimo.
Fontanas prie Seimo žemėmis buvo užpiltas 2013 metais, kai Lietuva ruošėsi pirmininkauti Europos Tarybai. Dabar specialistai pastebi, kad žingsnis buvo neapgalvotas.
Kiekvienais metais savivaldybė Seimo fontanui apželdinti ir jo priežiūrai skiria apie 25 tūkst. eurų.
1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus suprojektuotas fontanas Nepriklausomybės aikštėje neveikia jau devynerius metus.
Rūpinsis teatro aplinka
Fontanas prie Operos ir baleto teatro išdžiūvo prieš keletą metų.
Dabar jis atrodo prastai: sutrupėjusios plytelės, išlūžę latakai, dalis jo užpilta žemėmis.
Dėl šio fontano piktinosi Seimo narys Vytautas Juozapaitis – ne tik fontanas negražus, bet ir visos Operos ir baleto teatro prieigos, kurios jau kelia pavojų praeiviams.
Mat kai kurios laiptų pakopos išklibusios, o plytelės tokios nelygios, kad nesunku užkliūti.
Savivaldybės laikinasis Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas sakė, kad netrukus bus gerų žinių, nes rengiami viešųjų pirkimų dokumentai dėl fontano prie teatro atnaujinimo.
Ne tik fontaną, bet ir teatro prieigas bus pradėta remontuoti dar šiemet.
Bus sutvarkyti pėsčiųjų takai, pakeistos suskilusios granito apdailos plokštės, ištrupėjusios fontano baseino plytelės ir įrengtas naujas cirkuliacijos vamzdynas.
