15 hektarų plote prie Saimos ežero įsikūręs gyvenamųjų namų kvartalas su penkiomis parko zonomis, vaikų ir sporto aikštėmis, šalies nepriklausomybės šimtmečiui skirta aikšte ir dizaino daiktų parduotuve – tokia šiemet buvo ši tradicinė paroda.
Dabar čia jau bruzda naujakuriai – parodai statyti 29 individualūs ir du sublokuoti namai buvo parduoti, tad jie turi savo šeimininkus.
Kone įspūdingiausiame šios parodos name, pavadintame „Wave“ (išvertus iš anglų k. –banga.) įsikūrė keturių asmenų suomių šeima.
– Ar „Wave“ suprojektavęs architektas Seppo Mantyla ir turėjo tokį tikslą – sukurti išskirtinį būstą? O gal tai eilinis jūsų architektų biuro „Honkaltalot“ darbas? – portalas lrytas.lt paklausė šio biuro atstovės Katariinos Vainionpää.
– Taip, jis išties siekė naujų dizaino sprendimų. Tokių, kurie sėkmingai naudojami viešuosiuose statiniuose, bet pirmą kartą – privačiame name. Žavu ir tai, kad namo konstrukcijai architektas naudojo laivų statybose naudojamus elementus.
Jis pats nuo vaikystės domisi laivų ir motociklų dizainu, tad stengėsi sukurti gyvą ir greitą namo architektūrą, o ne gremėzdišką. Atsirado bangos idėja.
– Paprastai prieš sėsdamas projektuoti namo architektas atlieka didelį darbą – bando kuo daugiau išsiaiškinti, kokio būsto pageidauja jo užsakovas, tik tada jam ima aiškėja statinio kontūrai. Parodos dalyviai tokio tokios galimybės neturi. Architektai kuria namus nežinodami, kas ten gyvens, tad įdomu, kas padiktavo neįprastą „Wave“ architektūrą – aplinkos kontekstas?
– Na, mums pasisekė, nes „Wave“ turėjo šeimininkus, tad jis buvo projektuojamas konkrečiai suomių šeimai, visos detalės buvo derinamos su jais.
– Natūralus medis, daug stiklo ir sudėtingos konstrukcijos – ar tai galima vadinti jūsų biuro braižu?
- Taip, medžio ir stiklo deriniai yra dažname mūsų projekte. O juk projektuojame labai skirtingose šalyse – savo biuro atstovus turime vienuolikoje šalių.
– Trims „Wave“ terasoms, pavėsinei bei prieplaukai buvo skirtas ypatingas dėmesys, apgalvotos smulkiausios detalės. Po parodos susidarė įspūdis, kad suomiai daug laiko praleidžia šalia namų esančiose lauko poilsio zonose.
– Taip, lauko poilsis suomiams yra labai svarbus, tad ir mūsų namo terasoms buvo skirta ne mažiau dėmesio nei jo vidaus įrengimui. Jos išskirstytos į kelias zonos ir jose visose – pratęsta namo architektūra.
– Kokius išskirtumėte inovatyviausius sprendimus šiame name, galbūt kai kas naudota pirmą kartą?
– Namui buvo taikomas specialus metodas (non settling technique), kai mediniam statiniui nereikia kelerių metų, kad statyboje naudoti rąstai susigulėtų, todėl įspūdingo dydžio langus buvo galima montuoti iškart. Šią techniką mūsų biuras naudoja jau ne pirmą kartą, tačiau tiek daug stiklo ir metalinių konstrukcijų, kiek buvo šiame projekte, – tai jau buvo iššūkis ir mums.
– Įdomu, ar suomiai – architektūros gurmanai? Kas jūsų užsakovai?
– Dauguma mūsų užsakovų – šeimos, norinčios gyventi ekologiškame ir turinčiame išskirtinumo name. Jie ypač vertina kokybę, prabangą, ekologiškumą. Mes tai stengiamės sujungti ir pastatyti jiems ilgaamžius namus. Net turime specialų terminą apibūdinti mūsų statybų ideologiją: naujojo pasaulio prabanga.
– Koks, jūsų manymu, yra pagrindinis kasmet Suomijoje vykstančios Būsto parodos tikslas? Ar per tuos 48 metus, kai ji yra organizuojama, lavėja žmonių architektūrinis mastymas?
– Neabejojame, kad ši paroda žmonėms suteikia gerų emocijų, vienoje vietoje jie pamato daug naujovių ir, žinoma, kad tokioje aplinkoje jiems kyla naujų idėjų, kaip statyti ar įsirengti savo svajonių namus.
