Pastarosiomis savaitėmis Kauną drebina naujienos apie griaunamus nelegalius statinius. Iš pradžių nuskambėjo pirtis prie Nemuno, Panemunės parko.
Vėliau griauti pradėti pastatai, esantys Smalininkų gatvėje. Pasirodė pranešimų ir apie toje pačioje gatvėje nuardytus, tačiau iš naujo kylančius medinius sandėliukus.
„Kad taip operatyviai, kaip skruzdėlės, pultų atstatyti – tokio įžūlumo neteko matyti. Ačiū Dievui, miestas tvarkosi“, – teigė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas S.Stoškus.
– Ar daug Kaune savavališkų statybų? – „Laikinoji sostinė“ paklausė S.Stoškaus.
– Mes ir patys nežinome. Kaunas didelis. Nuvažiuok į Panemunę ar Aleksotą, ar Žaliakalnį – ten tokių statinių pamatysi. Bet nėra taip lengva nustatyti, savavališkas jis ar ne. Reikia žiūrėti įvairius registrus, dokumentus.
Miestas pradėjo tokius tikrinimus nuo centro, senamiesčio, naujamiesčio.
– Kokie kauniečių nusikaltimai paveldui?
– Pasitaiko neteisėtų griovimų, neteisėtai pertvarkytų stogų. Neseniai užfiksavome pažeidimą Kumelių gatvėje, kai pilietis „atsilaužė“ stogą – be leidimų, baisiai, tragiškai, kad langą įsidėtų.
Kreipėmės į Statybos inspekciją, skirta bauda, reikalaujame panaikinti arba įteisinti pakeitimus. Bet tai greičiau pavieniai reiškiniai.
Vilniuje tokių daugiau, ten žmonės nepasimoko. O Kaune pasimokė.
– Kaip dar žmonės darko paveldą?
– Nebūtinai paveldą. Gali būti sovietinis pastatas, bet paveldo teritorijoje, tuomet irgi reikia leidimo.
Pasidaro įėjimą, išsikerta langus, kur jų neturi būti, pasididina tūrį, įsideda stoglangius, pradeda griauti saugomas ar kapitalines sienas, kurių negalima liesti, pasigilina rūsius, nors tai gali pakenkti pastatui.
Žaliakalnyje vienas pilietis vietoj medžio panaudojo plytas. Sustabdėme – arba nusiims plytas, arba paduosime į teismą.
Tarkime, Vilkijoje (Kauno r.) saugomas kultūrinis sluoksnis. Ten esame pagavę darbininkus, kurie dėl namo statybų buvo pradėję kastis į žemę, nors ten prieš statybas reikia archeologinių kasinėjimų.
Kartais statybininkai per saugomą kultūrinį sluoksnį nutaria tiesti komunikacijas. Tada baudžiame. Ką reikia auklėti, tai statybininkus. Verslas labai pasitaisęs, klauso savo proto balso. Verslininkai išprusę, išsilavinę, iš kitų klaidų pamatė, kad bandydami apeiti įstatymus tik sugaišta laiko.
Vienas verslininkas norėjo cariniam namui miesto centre pristatyti daugiau aukštų, kreipėsi į teismą, bylinėjosi, bet nieko nelaimėjo. Prarado dešimt metų.
– Verslo tikslas – kuo daugiau uždirbti. Atrodo, kad jums tai gerai suprantama?
– Verslas yra valstybės kraujas. Einame į kompromisą, diskutuojame, kalbamės. Verslininkams siūlome sprendimų, kurie kartais sutaupo jiems pinigų ir išsaugo paveldą. Visi laimi.
Nematome problemos, kad apgyvendinamos paveldo namų palėpės, įdedami stoglangiai. Ten vietoj žiurkių ir balandžių apsigyvena žmonės. Kai parduodami butai su geru vaizdu, į Lietuvos kišenę subyra didžiuliai mokesčiai.
Esu liberalių pažiūrų – geriau išsaugoti ypač vertingą vieną negu dešimt bet kokių ir bet kaip.
Žiūrėkite, Vilniaus g. 10. Ten dideli pinigai sukišti. Tai pavyzdinis, pirmas Kaune preciziškai restauruotas pastatas. Jame veikia du restoranai, pilna žmonių.
Ir pastatui gerai, ir verslininkams, ir lankytojams, ir mus paveldosauga giria už išsaugotą pastatą.
– Kada pajutote, kad paveldas Kaune atgis?
– Jau prieš penkerius metus sakiau, kad bus sprogimas, kad Kaunas sprogs ir aplenks Vilnių. Tai buvo tik laiko klausimas. Mačiau, kokius projektus man atneša žmonės. Žinojau, kad jie bus įgyvendinami.
Brastos gatvė, A.Juozapavičiaus prospektas – jautėme, kad ten gyvenimas atsigaus.
– Kuriose vietose jaučiate artėjantį proveržį?
– Kai Artūras Zuokas sakė, kad Konstitucijos prospektas Vilniuje atgaivins dešinįjį upės krantą, į jį žiūrėjo kaip į ne viso proto žmogų. Tą patį dabar pasakyčiau apie kairįjį Nemuno krantą, Aleksotą.
Ten atsiras Kongresų rūmai, šalia bus biurų ir gyvenamųjų namų. Anksčiau ar vėliau iš ten išsikels „Kauno grūdai“. Ten gerokai pabrangs žemė ir neapsimokės laikyti gamyklos.
Gal krantinėje nebus tokių dangoraižių kaip Konstitucijos prospekte Vilniuje, bet ten tikrai žemesnė statyba subanguos. Teritorija labai perspektyvi.
Verslas taip pat ateis į „Helisotos“ aikštelę, kur buvo aviacijos gamykla. Toliau bus statoma Jonavos gatvėje. Potencialą turi Šančiai – tiek Žemieji, tiek Aukštieji.
Absoliuti lyderė per artimiausius 30 metų – visa Vilijampolė. Ten dabar šabakštynai. Niekur taip pasaulyje nėra, kad pilis vienoje pusėje būtų apsupta senamiesčio, o kitoje – šabakštyno. Ten yra tiltas, gal bus pastatytas Kėdainių tiltas, gal pėsčiųjų – ta pusė atgis.
– Kokias didžiausias pastarųjų metų paveldo skriaudas įvardytumėte?
– Kauno skyriuje dirbu penkerius metus. Yra nevykusių projektų, neišspaudėme iš verslininkų visko, ką galėjome.
Sau blogą įvertinimą parašyčiau, kad pražiūrėjome tą naujos statybos rudą namą prie sinagogos, E.Ožeškienės gatvėje. Jis nevykęs, neskanus, dėl jo skauda širdį.
Kauno pilies laiptų šonai, apmūryti akmenimis, – visiška kvailystė, senovės imitavimas. Bet atsirado kritinė masė, buvusios valdžios zyzimas, kad garbingo amžiaus žmones nervina betonas. Padarėme disneilendą
– Ar kauniečiai dažnai praneša apie paveldo niokojimą?
– Labai. Pats esu vilnietis, daug metų gyvenau sostinėje, prieš porą metų persikėliau į Kauną. Palyginu viską – ir vairavimo kultūrą, ir statybas.
Kaune turiu pagalbininkų armiją, kauniečiai labai pilietiški. Jei tik kas nors ką nors daro, pasipila skambučiai, elektroniniai laiškai, žinutės feisbuke.
Dalis skundų nepasitvirtina, kartais žmonės bando įvelti mus į privačius ginčus. Bet dauguma mums padeda.
– Ar dažnai verslas siūlo kyšius?
– Kai prisidirba, nelabai siūlo. Vienetai. Buvo kažkada atnešę butelį, gavome vytis, kad pasiimtų.
Daugiau nori siūlyti, kai dar tik nori leidimo pasidaryti kokią nesąmonę. Vienas pilietis į projektą buvo įdėjęs pinigų, atidaviau projektą ir pasakiau „viso gero“. Pranešiau apie tai vadovybei.
Kitas picerijos kuponų buvo į voką įdėjęs. Dar kitas šakotį buvo atnešęs, prašėme, kad pasiimtų. Ir be šakočio išsprendėme jo klausimą. Sakiau: „Aš tau dar nupirksiu šakotį“. Nes ten kažkokį gerą darbą padarė.
