„Pirmiausia norime atsiprašyti. Už tai, kad šis laiškas yra anonimiškas.
Gerbiame architektų savivaldą ir Lietuvos architektų rūmų siekius, bet negalime daugiau tylėti dėl, mūsų įsitikinimu, peržengtos sveiko proto ribos“, – rašė skundo autoriai, prisistatę Kauno architektais.
Pasak jų, apibendrintai visus mieste įsikūrusius kolegas architektus galima padalinti į dvi grupes – projektuojančius ir neprojektuojančius.
Pirmieji dirba ir neturi laiko užsiimti destrukcijomis ar politikavimu.
O neprojektuojantys, priešingai, užsiima įvairiausia publicistika, dažnai pagiežinga kritika ir net šantažo būdu bando gauti užsakymų iš valdžios institucijų ir privačių bendrovių.
Pašiepė du aptiktus darbus
„Būsime atviri – mums, patenkantiems į projektuojančiųjų dalį, iki gyvo kaulo įgriso intrigantų, publicistų ir interjero dizainerių Audrio Karaliaus ir Lino Tuleikio veikla
Atrodo keistai, kad būtent šie du žmonės atstovauja Kaunui Architektų rūmuose. Tie žmonės, kurie realiai yra neprojektuojantys“, – rašoma laiške.
Jo autoriai tikino radę tik vieną A.Karaliaus per pastarąjį penkmetį projektuotą objektą ir jis yra keistai (švelniai tariant) atrodanti „Gardėsio“ prekės ženklu paženklinta duonos gaminių parduotuvė Raudondvario plente Kaune.
„Tiesa, vos nepamiršome, yra ir vienas šio architekto grandiozinis kūrinys – skulptūra Rutinai Muitinės gatvėje, Kaune, įgyvendinta prieš trejus metus“, – šaipėsi A.Karaliaus oponentai.
Pasak jų, L.Tuleikis yra įmonės „Dviejų grupė“ administratorius, kuris kaip architektas pastarąjį kartą suskambėjo prieš 5 metus statant Dainavos poliklinikos priestatą.
Daugiau apie L.Tuleikio nuopelnus architektūros srityje duomenų nėra.
Apkaltino projektų žlugdymu
„Antrasis klausimas, kurį norime iškelti šiame laiške, yra apie etiką.
Ar etiška A.Karaliui būnant Lietuvos architektūros žiniasklaidos monopolistu kartu atstovauti Kauno ir Lietuvos architektams?“ – rašė Kauno architektais pasivadinę žmonės.
Pasak jų, niekam nėra paslaptis, kad A.Karaliaus iniciatyva buvo kritikuojami beveik visi architektūriniai siūlymai Kauno mieste, pradedant dabar jau mirusio Algimanto Kančo projektuotu „Akropoliu“, Šarūno Kiaunės Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektu ir baigiant prie Neries kylančiu Tomo Kriaučiūno suprojektuotu bendrovės „YIT Kausta“ kvartalu ar architekto Gintauto Natkevičiaus pristatytais Krepšinio namais.
To paties G.Natkevičiaus projektuotas daugiafunkcis pastatas prie Maironio ir K.Donelaičio gatvių sankryžos galėjo tapti vienu įdomesnių nutikimų dabartiniam Kauno naujamiesčiui, tačiau jį esą sustabdė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje (KAUET) siaučiantis A.Karaliaus ir L.Tuleikio duetas.
„Šis objektas būtų ryškus ir išskirtinis viso Kauno kontekste, bet G.Natkevičius pabūgo dviejų kerštingų ir pavydžių kolegų rėkimo.
Ir taip per daugelį metų yra nutikę su daugybe, daugybe projektų, gimusių kūrybingų Kauno architektų galvose ir širdyse, bet išleidusių kvapą pagiežingų, pavydžių ir kerštingų destruktorių pavydo gniaužtuose.
Atsiras sakančių, jog šiais mums ramybės neduodančiais klausimais mes turėtume kreiptis į Architektų rūmų Etikos komisiją, kuri viską ištirtų ir išsiaiškintų.
Bet kaip į ją kreiptis, jei joje sėdi vienas iš dueto instrumentalistų L.Tuleikis, kuris ne kartą Kauno kolegas yra gąsdinęs apskųsti tai pačiai Etikos komisijai?“ – klausė skundo autoriai.
Paaiškino, kodėl bijo keršto
„Mes, Kauno architektai, kreipiamės į jus, į suinteresuotąsias puses.
Demokratiją ir džentelmenišką konkurenciją akcentuojantys A.Karalius ir L.Tuleikis per švelnią prievartą ir didžiulį savo landumą tapo Architektų rūmų renkamųjų organų nariais“, – skelbiama pareiškime.
Jo autoriai klausia, ar tikrai normalu, kad neprojektuojantys publicistai yra rūmų tarybos nariai, pavaduotojai ir Etikos komisijos nariai.
Galbūt jiems derėtų neapsimetinėti ir stoti į Lietuvos žurnalistų sąjungą ar Lietuvos interjero dizainerių asociaciją?
„Mes rašome anonimiškai dėl labai nejaukios, bet suprantamos priežasties.
Visiems yra žinoma (apie tai ne kartą privačiuose pokalbiuose sakė ir KAUET vadovė Jūratė Merkevičienė), kad A.Karalius ir L.Tuleikis yra labai kerštingi, o pasinaudodami padėtimi Architektų rūmuose gali už kritiką kolegas ir švelniai pakutenti (irgi švelniai tariant)“, – rašoma laiške.
Įžvelgia „šeimininko“ ranką
– Kas ir kodėl galėjo išplatinti šį laišką? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Karaliaus.
– Bet kurie anoniminiai šmeižtai – bailių, kompleksuotų ir klastingų žmogučių pomėgis.
Šiuo atveju apmaudžiausia, kad jaunas žmogus godžiai siekdamas karjeros puola taip žemai po „šeimininko“ kojomis.
O „šeimininkas“ akivaizdžiai neturi argumentų, kad galėtų atsakyti į mano ir kolegos L.Tuleikio kritiką dėl prastų bei agresyvių Kauno architektūrinių projektų ir nesirinkdamas metodų veikia ad hominem. Pavartykite buvusios sovietinės Lietuvos periodiką – klasikinė kovos su liaudies priešais mokykla.
– Kodėl būtent jūs kartu su L.Tuleikiu atsidūrėte skundo autorių taikinyje?
– Šis klausimas būtent ir nutraukia anonimišką „šeimininko“ kaukę, nes gyvenime mes su Linu neturime kokių nors bendrų darbų, projektų ar bendro verslo.
Net mūsų pozicija svarbių Kauno projektų atžvilgiu dažnai skiriasi ir esame karštai diskutavę.
Kad ir dėl Kauno „Akropolio“, kurį laikiau didžiausia (iki Kauno mero Visvaldo Matijošaičio eros) urbanistine Kauno klaida. Linas iki šiol mano kitaip.
Tokius skirtingus personažus suguldyti į vieną Prokrusto lovą galėjo sugalvoti tik „šeimininkas“, nes jam, matyt, taip patogiau kovoti su Kauno „liaudies priešais“.
– Kaip atsakytumėte į kaltinimus, kad esą nieko neprojektuojate, bet asmeniniais tikslais naudojatės savo leidiniu?
– Kiek projektuoju, tiek projektuoju.
Keista būtų, jeigu kam nors imčiau atsiskaitinėti apie savo projektų skaičių arba mastą. Dėl architektūrinės leidybos galiu pasakyti tiek, kad šios misijos ėmiausi pirmas Lietuvoje dar 1996 metais.
Per tą laiką mano leidiniuose nė karto nebuvo publikuojami mano projektai.
– Kaip reaguosite į šį anoniminį laišką?
– Oriai ir santūriai. Man regis, Kaunas tolsta nuo laisvo, kuriančio ir diskutuojančio miesto, o artėja feodalinio kolūkio link.
Tokios tamsos ir diktato nebuvo net sovietmečiu.
Tarkim, ar žinote, kada ir kur Kauno savivaldybė pristatys Vienybės aikštės pertvarkymo projektą. Arba kas suprojektuota Ąžuolyne? Kaip atrodo Kauko laiptų pertvarkymo projektas, Kauno santakos projektas? Nežinote? Ir aš mažai ką žinau. O tai, esu tikras, nėra normalu Europos kultūros sostinės lygio miestui.
Kitas laiške minimas architektas L.Tuleikis šiuo metu serga ir gydomas ligoninėje.
Skundo nesiruošia nagrinėti
Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė patvirtino gavusi Kauno architektais prisistačiusių autorių skundą dėl atestuotų architektų, rūmų tarybos narių A.Karaliaus ir L.Tuleikio veiklos: „Anoniminių skundų Rūmai gauna ir daugiau, tačiau jų nenagrinėja. Jeigu interesas iš tiesų yra skaidrus ir viešas, tai ir jo pristatymas turi būti skaidrus ir viešas.“
Jos nuomone, nėra jokio laiške minimo pagrindo baimintis atskleisti savo tapatybę, nes rūmai, įskaitant visas juose rinkimų būdu suformuotas komisijas ir tarybas, dirba pagal iš anksto nustatytą ir skelbiamą tvarką, užtikrinant sprendimus priimančių asmenų nešališkumą, išsamų klausimų išnagrinėjimą, skaidrumą, objektyvumą.
Nešališkumo principas yra įgyvendinamas atitinkamos tarybos arba komisijos nariui nusišalinant nuo klausimo nagrinėjimo, kai svarstomas klausimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Pirmininkė tikino, kad šis principas yra nuosekliai taikomas, o tai įrodo viešai skelbiami Profesinės etikos tarybos sprendimai.
Balsuodami pasirinko žmones
D.Bakšienė priminė, kad, pakeitus Lietuvos architektų rūmų įstatymą, nuo 2017 metų sausio 1 dienos rūmų nariais tapo visi atestuoti architektai (tuo metu – 1370 narių).
Dėl šio esminio pokyčio balandžio mėnesį buvo surengti neeiliniai rinkimai, kuriuose tiek renkamų asmenų, tiek rinkėjų statusu galėjo dalyvauti visi rūmų nariai.
Pasak rūmų pirmininkės, susirinkimas ir neeiliniai rinkimai buvo vykdomi skaidriai, visa jų informacija yra iki šiol prieinama rūmų interneto svetainėje, o dabartinės rūmų tarybos ir komisijos išreiškia visų atestuotų architektų daugumos valią.
„Sprendžiant iš to, kad laiško autoriai šių aplinkybių nežino, galima numanyti, kad laiškas yra parašytas ne atestuotų architektų, o pastarojo meto pokyčiams architektūros srityje, jos procesams skaidrinti ir visuomenės interesams atstovauti prieštaraujančių interesų grupių atstovų“, – svarstė D.Bakšienė.
Pasak jos, kilus ginčams, susijusiems su atestuotų architektų veikla, reikėtų teikti rūmams atvirus paklausimus, kurie bus išnagrinėti laikantis nešališkumo, viešumo, objektyvumo ir visų kitų principų bei reikalavimų: „Narystė renkamuose rūmų organuose neapriboja atestuoto architekto privačios veiklos bei jo teisės turėti ir reikšti asmeninę nuomonę, taip pat būti visuomenės dalimi svarstant svarbius projektus ar dalyvaujant kituose plėtros procesuose.“
Ragino plačiau žvelgti į problemą
Gintautas Natkevičius, Architektas:
„Esame ir kolegos, ir konkurentai, todėl dažnai kyla abejonių, ar koks nors veiksmas nėra konkurento kerštas. Turbūt žmonės jaučiasi nepagrįstai sukritikuoti, nepelnytai nukentėję, jiems skauda, todėl ir atsiranda tokie pareiškimai.
Kai kurie laiške išdėstyti teiginiai yra subjektyvūs ir prasilenkia su tikrove. Visa kritika nukreipiama į du žmones, tačiau vertėtų žvelgti į giluminius dalykus. Architektų bendruomenės veikla nėra iki galo gerai subalansuota, liko nebaigtų sprendimų, matomos bendravimo problemos.
Tokiomis sąlygomis pasipila kaltinimai, susidaro palanki terpė biurokratijai, atsiranda kolektyvinė atsakomybė. Kiekvienas žmogus turėtų atsakyti už savo veiksmus bei sprendimus, o rinka viską sureguliuoja.“
