Poilsiautojų lankomiausias Palangos objektas – jūros tiltas – vienišas nelieka beveik niekuomet.
Dienomis tiltu vaikštinėjančius poilsiautojus ir turistus net ir žvarbiomis rudens ir žiemos naktimis keičia prie turėklų parimę kantrūs žvejai.
Senąjį tiltą teko uždaryti
Lietuva visuomet saugojo savo pajūrio simbolį. Uraganų ne kartą pasmerktas jūros tiltas vėl atgimdavo net ir šaliai sunkiausiais laikais.
Nežinia, ar vietoj dabar stovinčio gelžbetoninio jūros tilto iki šiol nekyšotų senųjų medinių polių liekanos, jei ne 1993 metais Vyriausybės posėdyje pareikšta tuomečio premjero Bronislovo Lubio tvirta nuomonė: „Palangoje tiltas turi būti.“
Kaip prisimena tuo metu Palangos meru dirbęs Rimantas Mikalkėnas, tada tiltas išties buvo apgailėtinos būklės.
Senąjį medinį tiltą tekdavo lopyti nuolat, tačiau rimčiausiai jis buvo nukentėjęs po 1967 metais praūžusio uragano, nuplėšusio visą antstatą, – buvo likę tik išklaipyti poliai.
Tąkart tiltą kapitališkai suremontavo sovietų kariškiai, bet per 25 metus jis vėl sunyko. Tilto užlenktąją dalį ypač gadino srovių stumdomos ledo lytys, kurios medinius polius laužė lyg pieštukus.
Vietoj nulūžusių polių būtų kalami nauji, tačiau kasmet šitaip remontuojant tiltą nebeliko kur kalti polius, nes dugne jau buvo susidariusi tanki nuolaužų tvora. Pradėjo lūžinėti ir audrų draskoma priekinė tilto dalis.
Atėjus 1993 metų vasaros sezonui, dėl poilsiautojų saugumo jūros tiltas buvo visai uždarytas. Buvo leidžiama vaikščioti tiktai virš sausumos esančia tilto dalimi.
Pinigų šalyje trūko viskam
Be valstybės paramos Palanga tilto niekada nebūtų atstačiusi, nes, pirminių skaičiavimų duomenimis, numatomi darbai kainavo pusę metinio Palangos biudžeto.
Tuo metu ką tik atkurtoje neriklausomoje Lietuvoje trūko visko ir viskam. Šalį kankino Rusijos vykdoma ekonominė blokada. Prašyti lėšų pasivaikščiojimams skirtam tiltui tuomet išties atrodė akiplėšiška.
Vyriausybėje vyravo nuomonė, kad atstatinėti pramoginį tiltą prilygtų lėšų švaistymui.
„Mes ruošiamės statyti brangų tiltą į niekur, kai mums trūksta pinigų griūvančių stateginių tiltų remontui“, – posėdyje kalbėjo ministrai.
R.Mikalkėnas įtikinėjo vyriausybės narius, kad jūros tiltas yra svarbus kiekvienam lietuviui: „Neatstatę tilto mes sunaikinsime ne statinį, o tautos šimtametę tradiciją pasivaikščioti juo. Kas išdrįs visuomenei pasakyti, kad to, ką darė tėvai ir seneliai, jūsų vaikai daryti nebegalės?“
Diskusijas užbaigė premjeras B.Lubys, leidęs tiltui atstatyti Palangai panaudoti lėšas, gautas už Birutės gatvėje privatizuotą buvusios sovietų KGB poilsinę.
Naudojo tris valiutas
Už poilsinę gautų apie 600 tūkstančių JAV dolerių pakako tik naujajam tiltui suprojektuoti ir statybų pradžiai.
Vėliau statyba buvo finansuojama iš pradedančio atsigauti valstybės biudžeto.
Naujas tiltas buvo statomas ir už sovietinius rublius, ir už „vagnorėliais“ vadintus laikinuosius talonus, ir litus.
Todėl tiksliai įvardinti tilto sąmatą dabar būtų sudėtinga. Skaičiuojama, kad pastatyti tiltą valstybei iš viso kainavo beveik 12 mln. litų.
Naujuoju tiltu pirmieji poilsiautojai žengė 1997 metų birželio pradžioje.
O grafų Tiškevičių statyto tilto pėdsakai visiškai buvo ištrinti kiek vėliau, pašalinus senuosius polius ir juos sutvirtinusius akmenis. Tam buvo skirta 300 tūkst. litų.
Būta įvairių išbandymų
Pirmojo rimto išbandymo naujasis tiltas sulaukė 1999 metais gruodžio 4 dieną, kai Baltijos jūros pakrantę atakavo uraganas „Anatolijus“. Apie 4–6 metrų aukščio bangos lengvai persirito susiaurėjusiu paplūdimiu ir ties tiltu nugraužė net 15–18 metrų kopų.
Paplovus smėlį po tiltu įgriuvo jo prieigos. Nuo pirmosios atraminių polių eilės laikomo tilto krašto iki paplautos kopos susidarė apie 15 metrų gylio praraja, į kurią įgriuvo betoninės plokštės kartu su lentomis iškaltu taku.
Tilto pradžią teko jungti su krantu kalant kelias papildomų polių eiles. Šitaip tiltas nenumatytai pailgėjo beveik 20 metrų.
Bangos nuplėšė tilto laiptus į paplūdimį. Jų taip ir nebeprireikė, nes buvusios sausumos vietoje jau bangavo jūra.
Tilto tvirtumą išbandė ir uragano metu sugedęs norvegų laivas „Seines“, kai į užlenktąją dalį bangos jį bloškė keletą kartų. Nuo stiprių smūgių buvo palenkti atraminiai poliai, tad juos teko sukalti iš naujo.
Sumanymą sužlugdė rėksniai
Kurorto vadovai vis pasvajodavo apie kokias nors pramogas ant tilto. Verslininkai miesto valdžią atakuodavo su siūlymais pastatyti restoraną tilto gale.
Tam būtų tekę platinti tilto galą ir kalti naujus polius.
Tokie darbai kainuotų ne vieną milijoną, tačiau verslininkai buvo pasiryžę mokėti tokius pinigus.
Toks restoranas buvo planuojamas dar baigiant statyti tiltą. Tuomet šiai idėjai įgyvendinti degtinės gamykla „Stumbras“ siūlė milijoną litų.
Už juos tilto gale turėjo būti sukalti poliai, kurie būtų sudarę ovalo formos aikštelę. Bendrovės lėšomis jau buvo pakoreguotas net tilto projektas.
Prieš tokius planus protestuodami miesto religinės bendruomenės aktyvistai ėmė reikalauti tilto gale pastatyti didelį kryžių.
Tuo metu kurorto valdžioje buvę krikščionys demokratai išsigando spaudimo ir tilto restorano idėją atmetė.
Prieš 6 metus restoraną ant tilto buvo pasišovusi statyti „Kauno grūdų“ įmonė.
Už 4,35 mln. eurų kauniečiai buvo užsimoję prie tilto galo pristatyti apie 200 kvadratinių metrų plotą, ant kurio būtų įrengtas dviejų aukštų restoranas su sraigtasparnio tūpimo aikštele ant stogo ir prieplaukomis.
Tiltą pratęsti dviem aukštais ir juose įrengti stiklinę panoraminę kavinę su sraigtasparnių nusileidimo aikštele pernai siūlė „Amberton“ viešbučių grupė.
Nors tokiems tilto pokyčiams buvo pritariama, jiems taip ir nesiryžta, nes buvo neaišku, kam priklausytų tilto tęsinys.
Žadėjo sprogdinti ir padegė
Prieš 17 metų rugpjūtį tiltą buvo grasinta susprogdinti. Tokį pranešimą gavę pareigūnai kelias valandas ieškojo sprogmenų, visą tą laiką tiltas buvo uždarytas.
Po dvejų metų sezono įkarštyje po tiltu jūros dugne buvo aptiktos dvi karo laikų minos.
Pavojus buvo rimtas, todėl poilsiautojai buvo išvaryti ne tik nuo tilto, bet ir iš vandens. Į paplūdimį atvykę kariai abipus tilto poilsiautojų į jūrą neleido kelias valandas.
Stebint ant kopų susirinkusiai miniai smalsuolių jūroje rastos minos šalia tilto buvo susprogdintos tiesiog vandenyje.
Prieš vienuolika metų tiltas net buvo užsiliepsnojęs. Vasarą anksti ryte gelbėtojai netikėtai pamatė, kad tilto gale turėklas dega atvira liepsna. Ugnis buvo įsiplieskusi nuo padegtos tilto dangos. Padegėjas taip ir nebuvo surastas.
Paskutinė daina – virš tilto
Palangos jūros tiltas savotiškai yra susijęs ir su Lietuvos estrados legendos Stasio Povilaičio mirtimi.
Būtent ant jo 2015 metų liepą garsus atlikėjas dainavo paskutinį kartą. Tą dieną košusiame stipriame vėjyje ilgai stovėjęs dainininkas sušalo, tad paūmėjo seniai jį kamavusi plaučių liga.
Po tos dienos S.Povilaitis atgulė į ligos patalą ir viešai nebepasirodė. Po trijų mėnesių jis mirė savo namuose Palangoje.
Jautėsi lyg lenktynių trasoje
Anksti rytais ir vėlai vakare ištuštėjusį jūros tiltą vienu metu buvo pamėgę nuotykių ieškotojai. Automobiliu pasivažinėti ant pėsčiųjų tilto buvo ypač madinga daugiau nei prieš 10 metų.
Tilto senbuviai žvejai prisimena gerokai daugiau pasivažinėjimų, negu jų yra užfiksavusi policija. Įžūlumo čia užvažiuoti dažniausiai užtekdavo neblaiviems kurorte poilsiaujantiems policijos pareigūnams iš sostinės.
Drąsuoliai čia atvažiuodavo išgerti butelio šampano arba šiaip pasipuikuoti prieš merginas.
2004 metų birželio pabaigoje žvejai matė net ant tilto įvykusią avariją. Anksti ryte ant jo užvažiavę du automobiliai tol vinguriavo, kol susidūrė vienas su kitu. Po smūgio viena mašina apsisuko ir nedaug trūko, kad išlaužusi turėklus būtų atsidūrusi jūroje.
Bene originaliausiai pasiteisino kartą ant tilto sulaikytas girtas vairuotojas iš Kaliningrado srities. Jis aiškino mieste paklausęs kelio jūros link ir jam nurodyta kryptimi važiavęs tiesiai, kol pamatė, kad priekyje – jūra.
2008 metais birželio pabaigoje savo kavinę Palangoje turėjęs ir bankrutavęs 32 metų verslininkas iš Telšių nuo tilto nulėkė savo automobiliu.
Nuo tilto pradžios visu greičiu pradėjusi važiuoti mašina per kelias akimirkas tiltu nuskriejo apie 450 metrų ir pralaužusi turėklus nugrimzdo jūroje.
Netrukus atskubėjusiems gelbėtojams automobilį dumble pavyko aptikti tik po valandos.
Saugos diržu prisisegusį vairuotoją narai ištraukė iš mašinos ir kateriu nugabeno į krantą, tačiau medikai jau nieko nebegalėjo padaryti, kad išgelbėtų gyvybę.
Garsusis grafas statė kaip prieplauką
Dar 1880 metais grafo Juozapo Tiškevičiaus statytas medinis jūros tiltas jam tarnavo kaip paprasčiausia prieplauka laivams prisišvartuoti (nuotr.).
Grafo plytinėje gaminamos plytos buvo atvežamos iki prieplaukos, čia perkraunamos į bėgiais stumiamus vežimėlius ir stumiamos į prieplaukos galą, kur buvo kraunamos į laivus.
Ilgainiui Palangoje gaminamų plytų poreikis sumažėjo ir jų transportavimas laivais sustojo. Ištuštėjusią prieplauką pamėgo tuo metu grafų plėtojamo kurorto poilsiautojai.
Tradicija ant tilto palydėti saulėlydį iki šių dienų išliko nepaisant Lietuvą krėtusių permainų.
