„Suprantu, kad tenka taupyti.
Be to, lenkiškos bazalto plytelės, kuriomis buvo išgrįsta dalis Vilniaus gatvių, labai brangios. Aš tarsi norėčiau, kad gatvės iš dalies primintų mano geriausius jaunystės laikus.
Bet viskas keičiasi“, – filosofiškai kalbėjo Vilniaus patriotas, buvęs Lietuvos kultūros atašė Izraelyje Saulius Pilinkus žvelgdamas į klojamą Vilniaus gatvės grindinį.
Jam Vilniaus gatvėje norėtųsi matyti juodojo bazalto akmens plyteles, o ne baltąjį granitą. Ir juo labiau ne betono trinkeles miesto širdyje kaip dabar – Bokšto gatvėje.
Vaizdas tapo skurdesnis
Bokšto gatvė lenkų okupacijos laikais buvo grįsta „bruku“ (akmenimis), tačiau šiais laikais tokia danga nepatogi transportui – automobiliams, dviratininkams, riedutininkams.
Restauruojant palikti akmenų fragmentai kaip miesto urbanistinės istorijos liudininkai.
Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas stebėjosi, kad Bokšto gatvė buvo išgrįsta keturkampėmis betono plytelėmis, – anksčiau buvo numatyta šį šaligatvį išgrįsti trinkelėmis, labiau derančiomis prie Senamiesčio.
„Vilniaus miesto taryba buvo patvirtinusi Senamiesčiui restauruoti naudojamų medžiagų aprašą.
Buvo nustatyta, kad šaligatviai turi būti grindžiami trinkelėmis, bazalto plytelėmis.
Remontuojant Bokšto gatvę į šį reglamentą dabartinė miesto valdžia numojo ranka. Paklojus paprastas kvadratines betono plyteles Senamiesčio gatvės vaizdas tapo skurdus“, – apgailestavo A.Zuokas.
Nenori net pažiūrėti
Vilniaus gatvė šiuo metu klojama plytelėmis – banalios formos, tačiau baltojo granito.
Keturkampės plytelės kol kas atrodo palyginti nuobodžiai, tačiau jei Vilniaus gatvė bus atnaujinama tiksliai pagal projektą, ją numatyta grįsti juodojo bazalto plytelėmis eglutės raštu.
Buvęs sostinės vyriausiasis architektas Artūras Blotnys teigė naujųjų Vilniaus gatvės šaligatvių nematęs, nes šios vietos dabar vengiantis lyg velnias kryžiaus.
„Stengiuosi aplenkti Vilniaus gatvę, nes ten viskas chaotiška, nepatogu vaikščioti.
Mes jau buvome paskelbę konkursą, seniai gatvė būtų buvusi sutvarkyta. Dabar miesto valdžia pradėjo remontą rudenį, nelogiškai pasirinko laiką“, – kritiką žėrė M.Blotnys.
Jo manymu, sostinės valdžia turėtų rimtai susirūpinti Vilniaus gatvių būkle.
„Net gėda matant tokias sostinės gatves. Didelių duobių dar nematyti, bet gatvių būklė akivaizdžiai blogėja“, – teigė architektas.
Nejaugi naudosi medieną?
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas tikino, kad išgrindus Bokšto gatvę paprastomis betoninėmis plytelėmis paveldosaugos reikalavimams nebuvo nusižengta.
„Juk neįmanoma atkurti šaligatvio originaliomis medžiagomis, galima tiktai jų imitacija. Bokšto gatvės šaligatvis senais laikais buvo medinis.
Negi dabar kloti medžiu? Kažkada Vilniuje apskritai nebuvo šaligatvių, vėliau, caro laikais, įrengti mediniai. Tarpukariu, lenkų okupacijos laikais buvo pradėta naudoti betoną“, – aiškino V.Karčiauskas.
Džiaugėsi, kad pavyko sutaupyti pinigų
Saulius Dagelis
Įmonės „Vilniaus planas“ projektų vadovas, architektas
„Dauguma išlikusių Vilniaus ir Bokšto gatvės namų statyti XIX a. pabaigoje arba XX a. pradžioje, tad šio laikotarpio miesto centro gatvėms nebūdingi trinkelėmis grįsti šaligatviai.
Rekonstruojamos Vilniaus gatvės šaligatviai tiesiogiai jungiasi su Gedimino prospekto šaligatviais, todėl, siekiant išsaugoti bendrą šios miesto dalies charakterį, buvo parinkta tokia šaligatvių danga, kokia išgrįsti ir prospekto šaligatviai.
Atsižvelgus į Kultūros paveldo departamento rekomendacijas, Bokšto gatvėje buvo pasirinktos betoninės trinkelės, nes jos labiau tinka prie Senamiesčio architektūros, yra ilgaamžiškesnės. Be to, pakeitus granitines trinkeles betoninėmis miestui pavyko sutaupyti apie 300 tūkst. eurų.“
