Vėjarodės, kitaip dar vadinamos vėtrungės, viduramžiais buvo matomos ant dažno Kauno statinio. Vėjo krypties rodymas tuomet buvo svarbus meteorologijos įrenginys, pravertęs žemės ūkio reikalams, laivyboje ir karyboje. Šie įrenginiai kadaise puošė bažnyčių, pilies, Rotušės bokštus, turtingų ir net vargingiau gyvenančių miestiečių namus.
Šiais laikais vėtrungės dėl tiesioginės paskirties nekeliamos, tačiau tradicija jomis pagražinti istorinius pastatus ir privačius namus dar gaji.
Kauniečiai tiki, jog vėtrungės ne tiktai puošia statinius, bet ir paverčia juos išskirtiniais, saugo nuo gaisro, žaibo, kitokių nelaimių.
Įamžintas ir miesto herbas
Viena įspūdingiausių ir didžiausia Kaune vėjarodė, sverianti apie 100 kilogramų, puošia miesto Rotušės bokšto smailę. Ją fotoaparatais mėgsta įamžinti ir kauniečiai, ir miesto svečiai.
Šią vėtrungę daugiau nei prieš 45 metus atkūrė kaunietis restauratorius Viktoras Stukelis. Ji autentiškai atkurta pagal 1883 metų piešinius ir 1774 metais pagamintą originalą.
Vėtrungėje įamžintas valstybingumo simbolis Vytis ir miesto herbas – tauras su kryžiumi tarp ragų, smailės viršuje – karūna.
1971 metais pagaminta Rotušės vėjarodė prieš keliolika metų buvo nukelta ir restauruota. Ant Rotušės ji vėl užkelta 2005 metų spalio 13 dieną ir simbolizavo ne vienus metus trukusią šio statinio restauravimo darbų kulminaciją.
Blizgesio suteikia auksas
„Ši data turėtų būti įrašyta į miesto metraštį, nes kitąkart prie šios vėjarodės prisilies nebent čia susirinkusių žmonių vaikaičiai“, – daugiau nei prieš 11 metų kalbėjo Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius.
Ant Rotušės esanti vėtrungė pagaminta iš vario lakštų ir padengta specialiais aukso lapeliais, kurių bendras svoris – apie pusę kilogramo. Auksu dengta norint kuo ilgiau išsaugoti vėjarodės blizgesį. Kiti metalai per keletą metų oksiduotųsi ir nustotų blizgėti.
Ji buvo restauruojama Vilniaus arkivyskupijos kurijos amatų centre, nes Kaune nebuvo metalo auksuotojų.
K.Ignatavičiaus teigimu, didžiausią žalą vėtrungei daro ant jos tupiantys paukščiai. Nagais ir snapu jie pažeidžia aukso sluoksnį, apdergia išmatomis. Per ilgą laiką šie įbrėžimai dėl paukščių išmatose esančių rūgščių patamsėja.
Forma mena stilizuotą kirvį
Kauno pilies pietrytiniame bokšte matoma vėtrungė, kurios dizainą sukūrė dailininkas Augustas Ramonas. Prieš ketverius metus iš plieno ir žalvario pagaminta vėtrungė sveria apie 40 kilogramų, o kartu su stiebu – apie 100 kilogramų.
Vėtrungėje, kurios forma primena stilizuotą krivį, iškalta Kauno ir miesto pilies pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data – 1361 metai, Kauno pavadinimas ir karžygio figūra.
„Kalaviju, lietuvišku skydu ir šarvais ginkluoto riterio atvaizdas yra Trakų kunigaikščio Kęstučio antspaudo, naudoto XIV amžiuje, kopija.
Trakų kunigaikštystei priklausiusi Kauno pilis pastatyta būtent šio kunigaikščio valdymo laikotarpiu, todėl manoma, jog mūrinės pilies statybai vadovavo pats Kęstutis“, – tikino Kauno pilies vėtrungės įrengimo idėją iškėlęs K.Ignatavičius.
Užkoduotos svarbios datos
K.Ignatavičiaus teigimu, prieš kelerius metus restauravus pilį daugelis kauniečių pastebėjo, kad jos bokštas plikas, nes nebuvo nei vėliavos, nei vėtrungės.
„Minties apie vėliavą atsisakyta dėl to, kad ji nėra tokia ilgaamžė kaip vėjarodė. Be to, vėtrungė – svarbus gynybinės pilies, kokia anksčiau ir buvo Kauno pilis, atributas. Ji žymėjo vėjo kryptį, padėdavo apskaičiuoti, kaip kokiam vėjui pučiant reikia koreguoti ginklus. Specialiai pasukus pilies vėtrungę, būdavo net klaidinami priešų lankininkai ir ietininkai“, – pasakojo K.Ignatavičius.
Dabartinė Kauno pilies vėtrungė turi ir paslapčių. Autorius jos matmenyse simboliškai užkodavo svarbias datas.
Vertikaliai nuo koto iki vėtrungės krašto yra 1410 centimetrų. Tai – Žalgirio mūšio metai. Matuojant visą vėtrungės plotį, apimant ir tą dalį, kuri su Kęstučio atvaizdu yra kitoje koto pusėje, yra 1930 centimetrų. Būtent 1930 metais pirmąkart surengtos iškilmės Kauno įkūrimui paminėti.
Ant namų – šunys ir katės
Vėjarodės puošia ne tik visuomeninius Kauno statinius, bet ir privačius kai kurių kauniečių namus. Miestiečiai tikino, kad vėjarodės jų namus paverčia išskirtiniais ir net apsaugo nuo nelaimių.
Kai kurių vėtrungių atsiradimo istorijos yra gana šmaikščios.
Vėjarodė, kurioje vaizduojamas šuo, puošia ir vieną Šiaulių gatvės pastatų.
Ją prieš pusantrų metų ant nuosavo namo stogo iškėlė kaunietis visuomenininkas Mindaugas Stankus.
„Vėjarodėje pavaizduota mūsų kiemo ir namų sargė – kokerspanielių veislės kalytė Kendi. Su šeima nutarėme linksmai paminėti šuns 10 metų gimtadienį, namą papuošdami vėjarode. Ji iš metalo buvo pagaminta pagal mano pieštą eskizą, joje įrašytas ir gyvūno vardas“, – kalbėjo vyras.
Ant Romainiuose, Liucijanavos gatvėje, gyvenančio kauniečio Vaidoto namo stogo akį iš tolo traukia vėjarodė su juodu katinu. Vyras pasakojo, jog ši puošmena ant jo būsto – jau keturiolika metų.
„Šią vėjarodę išvydau viename prekybos centre. Ji man labai patiko ir tiko, nes myliu kates ir jų mano namuose galima išvysti ne vieną. Mūsų gatvėje ant naujai pastatytų namų tuomet dar nebuvo numerių, todėl vėjarodė iš tolo žmonėms parodydavo, kur gyvenu“, – pasakojo kaunietis.
Nors jau kuris laikas šios gatvės namai sunumeruoti, Vaidotas vėjarodės nenukėlė.
