Vietoj tarnybinių butų – laboratorija
Modernus pastatas Kairėnuose iš tiesų nėra naujas – tai sodo laboratorija, kurioje anksčiau buvo įrengti tarnybiniai butai, skirti psichiatrijos ligoninės darbuotojams. Niekas šiame pastate negyvena jau 37 metus, nuo to laiko, kai ligoninė buvo iškraustyta į Naująją Vilnią, o čia perkeltas Botanikos sodas.
„Mūsų paveldėtas ligoninės ūkis buvo prastos būklės, nebuvo jokios infrastruktūros arba ji buvo nusenusi. Reikėjo visus čia esančius pastatus tvarkyti arba atnaujinti, tarp jų ir buvusį daugiabutį, kuris buvo visiškai nepritaikytas sodo laboratorijos poreikiams.
Dar 2003 metais parašėme investicinį projektą, į kurį, be visų kitų statinių, buvo įtrauktas ir šis pastatas, tačiau jis buvo paskutinis eilėje, nes čia reikėjo atvesti visus tinklus ir komunikacijas“, – pasakojo VU Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skirdaila.
Išskirtinis pastatas visoje Lietuvoje
Nuo to laiko buvo sutvarkytas Kairėnų dvaro pastatas, kitos sodo teritorijos, tad prieš dvejus metus pagaliau atėjo eilė ir senajam silikatiniam triaukštukui. Tada paaiškėjo, kad per trylika metų sukaupti pinigai yra per menki laboratorijai atnaujinti.
„Mums pavyko pritraukti lėšų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo. Jas pridėjome prie gauto finansavimo iš Valstybės investicijų programų projekto. Anuomet skaičiavome, kad laboratorija kainuos 2 mln. litų, tačiau dabartinė jo modernizavimo darbų kaina atsiėjo 2 mln. eurų“, – paaiškino A.Skirdaila.
Kankynės, kaip pakeisti sode nederantį sovietinį pastatą, truko gana ilgai. Sunkiai sekėsi ir suderinti techninį projektą su Vilniaus savivaldybe, kuri kėlė įvairius reikalavimus naujajai pastato išvaizdai. Valdininkai norėjo arba žalio pastato, arba tokio, kuris būtų kuo panašesnis į čia esantį dvarą, kultūros paveldo objektą. Po ilgų diskusijų su projektą įvykdžiusiais kūrėjais – žinomo architekto Rolando Paleko studija – nuspręsta šį statinį paversti kuo žalesniu.
„Mums pavyko sukurti originalų pastatą, Lietuvoje tikrai nėra antro tokio objekto, kurio fasadai būtų su augalų kolonomis. Vien šis apželdinimo metodas nebūdingas Lietuvai dėl čia esančio klimato“, – pasakojo A.Skirdaila.
Pašnekovas džiaugėsi, kad stengiantis laboratoriją pritaikyti prie aplinkos pavyko ją paversti dar vienu įdomiu objektu sodo lankytojams. Statinys traukia ne tik žalumu, bet ir ant stogo įrengta apžvalgos aikštele.
Laboratoriją šildo energija iš tvenkinio
Kol kas prie modernizuoto pastato sode vis dar bruzda statybininkai, o laboratorijos darbuotojai toliau dirba laikinai suteiktose patalpose. Šio mėnesio pabaigoje į vidų atkeliaus baldai ir mokslinė įranga, bus baigtas pastato kolonų apželdinimas.
„Didžiausias iššūkis mums – palaikyti pastato žalumą ne vien jo atidavimo metu, o nuolatos. Dabar ant kolonų auga žoliniai augalai, kurie žiemą ruduos, o pavasarį vėl iš naujo žaliuos. Stengsimės šalia jų įterpti augalų, kurie žaliuotų ir žiemą, tačiau tai nėra lengva, nes visžaliai augalai labai lepūs“, – kalbėjo A.Skirdaila.
Statinys išsiskiria ir energiją tausojančiais sprendimais – jame įrengtas geoterminis šildymas, tiekiantis energiją iš šalia esančio vandens tvenkinio. Čia taip pat įrengti saulės kolektoriai, kurie skirti karšto vandens sistemai šildyti.
Kol kas dar neatlikti baigiamo pastato energinės klasės matavimai, tačiau tikimasi, kad statinys atitiks A klasę. Dvejus metus trukusiu laboratorijos modernizavimu kartu su R.Paleko studija rūpinosi bendrovė „Rekreacinė statyba“.
