Ilgą laiką Seimo garažai Juozapavičiaus gatvėje buvo tarsi nematomi, tačiau upės krantinėje išpjovus medžius atsivėrė neišvaizdus ir pilkas statinio fasadas. Šis objektas puikiai tiko ir šiųmetinei festivalio tematikai – transportui, inžineriniams sprendimams bei smulkioms architektūros formoms.
„Festivalio tema siejosi su mano šį pavasarį apginta disertacija, kurioje buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto transportas ir viešosios erdvės. Disertacijos metu buvo naudojama fotomontažo technika, kurią šiuo darbu pavyko realizuoti pagaminus fototapetą.
Visi teiraujasi, kodėl pasirinkau vaizduoti krioklį. Šią idėją padiktavo pastato architektūra bei jo vieta mieste, upės kaimynystė“, – pasakojo I.Lukauskas.
Realistinis fototapetas užima 1700 kv. metrų, nors jo dydis įspūdingas, tačiau daugiausiai laiko užėmė ne tapeto gamyba, o jo kūrybinis procesas, prasidėjęs nuo vasaros vidurio.
Tapeto klijavimo darbus kiek sutrikdė karščiai, tad iki pristatymo viso pastato fasadas nebuvo uždengtas, kol kas apklijuota mažiau nei pusė statinio.
Architekto projektą „Juozapavičiaus krioklys“ parėmė bendrovė „Small Planet Airlines“, kuri jo gamybai skyrė 10 tūkst. eurų sumą. Tai didžiausias renginio projektas per visus ketverius jo gyvavimo metus. Festivalio organizatorės Ūlos Ambrasaitės teigimu, tam, kad darbas būtų įgyvendintas prireikė ne tik remėjų įnašo, bet ir įveikti nemažai oficialių procedūrų.
Nors tapetas buvo užkonservuotas papildomu klijų sluoksniu, popierius nuo aplinkos poveikio dyla, kartu su juo pamažu keisis ir pats darbas, todėl miestiečiai galės stebėti natūralų krioklio gyvenimą. Viliamasi, jog tapetas garažus dengs bent dvejus metus, planuojama jį apšviesti Seimo kanceliarijos iniciatyva.