Prieš 12 amžių vienos novatorės moters įsteigta, senojoje
Feso medinoje esanti biblioteka yra viena seniausių pasaulyje, joje
saugomi unikalūs, istorikų vertinami islamo rankraščiai, tačiau
ji iš esmės yra neprieinama visuomenei.
Jos restauracijai vadovaujanti architektė, Fese užaugusi Aziza Chaouni
net nežinojo apie šios bibliotekos egzistavimą, kol jos nebuvo
paprašyta ten dirbti.
Tikimasi, kad karalius Mohammedas VI netrukus vėl
atidarys šią biblioteką. A.Chaouni viliasi, kad tai žymės ir
ideologinį pokytį, ir kad pirmą kartą per ilgą bibliotekos
istoriją ji bus atvira visuomenei.
Iki šiol naudojimosi šia
biblioteka privilegiją turėjo tik mokslininkai, kurie turėjo gauti
oficialų leidimą, ir pareigūnai dar nenusprendė, ar keisti šią
padėtį.
Nuo sienų kaligrafijos iki grindų keramikos raštų ir lubų
medžio raižinių – bibliotekos architektūroje yra kone kiekvienos
nuo 9-ojo amžiaus valdžiusios dinastijos pėdsakų.
Dievobaiminga ir turtinga musulmonė Fatima al Fihri iš Tuniso miesto Kairavano 9-ajame amžiuje skyrė pinigų Al
Karavino pastatyti. Šis kompleksas, kuris iš pradžių buvo tik
mečetė, 10-ajame amžiuje išsiplėtė ir tapo universitetu, sakė
mečetės imamas ir administratorius Abdelmajidas El Marzi.
Bibliotekoje saugoma garsių regiono mąstytojų rankraščių
kolekcija, įskaitant Ibn Chaldūno „Įvadą į istoriją“. Renovacijos metu šis 14-ojo amžiaus istorijos veikalas
buvo pusmečiui paskolintas Luvro muziejui Paryžiuje, sakė
bibliotekos direktorius Abdelfattahas Bougchoufas.
Tarp kitų tekstų yra 9-ojo amžiaus Koranas, perrašytas
kūfiškuoju kaligrafijos stiliumi, ir Ibn Rušdo, dar vadinamo
Averojumi, rankraštis apie malikitų islamo jurisprudencijos
mokyklą.
Dabar rankraščiai yra apsaugotame kambaryje su griežta
temperatūros ir drėgmės kontrole, tačiau taip buvo laikomi ne
visada.
„Originalios rankraščių kambario durys buvo su keturiomis
spynomis, – AP pasakojo A.Bougchoufas. – Raktai buvo pas keturis
skirtingus žmones. Kad būtų galima atidaryti rankraščių
kambarį, visi tie keturi žmonės turėdavo fiziškai būti ten“.
Dabar, kikeno jis, „visa tai pakeista keturių skaitmenų
saugumo kodu“.
Po ankstesnės, 1940 metų renovacijos ir išplėtimo biblioteka
buvo atidaryta užsieniečiams ir nemusulmonams – įrengus atskirą
įėjimą. Iki to laiko vienintelis kelias iki bibliotekos ėjo per
mečetę. Nemusulmonams iki šiol neleidžiama įžengti į Karavino
mečetę.
„Tai buvo tolerancijos ženklas“, – sakė A.Bougchoufas.
Nuo pat 1999 metų, kai įžengė į sostą, karalius Mohammedas
VI ragino restauruoti Al Karavino.
Architektė A.Chaouni sakė buvusi maloniai nustebinta, kai
Kultūros ministerija 2012 metais kreipėsi į ją prašydama imtis
šio projekto, dar ir dėl to, kad šioje srityje dominuoja vyrai.
„Žinojau apie mečetę, bet niekada net nežinojau, kad ten yra
biblioteka“, – sakė A.Chaouni, kuri yra užaugusi Fese.
Ji specializuojasi senų pastatų tvaraus restauravimo srityje, be
to, turi inžinierės išsilavinimą, Harvardo ir Kolumbijos
universitetų mokslinius laipsnius.
Restauracija turi išspręsti kanalizacijos klausimą, nes vis
didėjo pavojus, kad rankraščius kada nors užlies kanalizacijos
nešvarumai.
A.Chaouni taip pat deda lobistines pastangas už visiškai naują
dalyką – viešos ekspozicinės salės atidarymą – ir vadina tai
„didžiausiu iššūkiu sielai“.
Kitas būdas prieigai prie rankraščių pagerinti yra jų
pavertimas į skaitmeninę formą. Biblioteka jau dirba šį darbą ir
dabar maždaug 20 proc. jos rankraščių yra prieinami elektroniniu
pavidalu.
