– Kaip atrodo jūsų darbotvarkė, sakykite, kiek šalių aplankėte šį mėnesį? – telefonu lrytas.lt pasiteiravo M.Fukso.
–Kinija, Amerika, Prancūzija, Australija... Tiesą sakant, jau pamečiau visų aplankytų vietų skaičių.
– O kada pastarąjį kartą lankėtės Lietuvoje?
– Pradėjau čia lankytis iškart po 1989-ųjų, anksčiau dėl politinės situacijos man nesinorėjo čia viešėti. Kartu su Zaha Hadid bei Danieliu Libenskindu buvau Vilniuje ir 2008-aisiais, kai miesto savivaldybė planavo statyti Guggenheimo muziejų. Pastarąjį kartą Vilniuje lankiausi 2013-aisiais.
– Ką jums reiškia kurti Lietuvoje, turint omenyje, kad jūsų tėtis 1933-iaisiais paliko šią šalį?
– Nors mano tėtis išvyko iš Kauno į Romą studijuoti medicinos, niekuomet nepamiršo savo šalies, nepamiršau jos ir aš. Aš mylių Lietuvą, manau, tai fantastiška vieta.
– Kaip vertintumėte dešinį Neries krantą, kuriame planuojamas naujasis verslo kompleksas? Kokių statinių šiai vietai trūksta?
– Tai puiki urbanistinė erdvė šalia upės. Manau, naujasis pastatas turėtų išsaugoti santykį su ja. Čia išaugsiantis pastatas neturėtų būti milžiniškas, o aplink esanti erdvė turėtų kviesti atsipalaiduoti, pasivaikščioti, važinėtis dviračiais.
Kalbėdami apie būsimą erdvę pirmiausia turėtume orientuotis į žmones ir jų gyvenimo kokybę. Būtent žmonės ir yra tikrasis mano klientas, dėl kurio stengiuosi sukurti geresnę ir kokybiškesnę aplinką.
– Kokią turite naujojo verslo komplekso „k18B“ viziją?
–Tai turėtų būti elegantiškas pastatas, iš kurio atsivertų miesto vaizdai. Iš jo galėtum matyti besikeičiančius metų laikus, pavyzdžiui, žiemą, kuri, mano nuomone, yra labai poetiška.
Ant pastato stogo taip pat būtų galima gėrėtis panorama, gerti kavą, organizuoti susitikimus. Šis verslo kompleksas turėtų būti demokratiška erdvė. Būtų šaunu, jei žmonės po darbo ne norėtų skubėti namo, o pabūti čia – užsukti į sporto salę ar sveikatingumo centrą.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte rengdamas verslo centro projektą Vilniui?
– Didžiausias iššūkis tas, kad man šis darbas nėra tiesiog projektas, o labiau dovana miestui. Vilnius man yra išskirtinė vieta, apie jį visuomet kalbėdavo mano šeima. Galimybės kurti Lietuvoje laukiau pusę amžiaus ne tik dėl asmeninio pasitenkinimo, bet ir dėl mano tėčio ir mano šaknų.
Būtų malonu ką nors sukurti ir Kaune, tėčio gimtajame mieste. Kas žino, galbūt ateityje dar pasitaikys tokia galimybė.
– Kaip vertinate lietuvių architektus? Ar domitės jų kūryba?
– Manau, lietuviai architektai – geriausi pasaulyje, dėl šios priežasties taip stengiuosi būti lietuvis. (Juokiasi.) Iš tiesų nenorėčiau minėti konkrečių vardų, galiu pasakyti tik tiek, kad Lietuva tikrai turi gabių ir talentingų architektų bei kitų sričių menininkų.
– Paskutinis klausimas – apie jūsų buvusią kolegę Zahą Hadid. Kaip vertinate jos indėlį į pasaulio architektūrą?
– Susipažinau su Zaha dar aštuntajame dešimtmetyje, ypač išgyvenau dėl jos netikėtos mirties. Ši moteris – nuostabi, mane labiausiai pribloškė jos viso gyvenimo įdirbis ir kliūtys, kurias kaip moteris turėjo įveikti šioje srityje.
Turiu pripažinti, kad negalvoju apie tai, ką pasaulio architektūra prarado dėl jos mirties. Pirmiausia galvoju apie ją kaip apie įsimintiną žmogų, o ne architektę.
Architektūros konkurse dėl naujojo verslo centro „k18B“ dalyvauja devynios garsios lietuvių ir užsienio architektų studijos – „Studio Fuksas“, „Studio Libeskind“, „PLH Arkitekter“, „Arrow“, „KOKO Architects“ „R.Paleko ARCH studija“, „AKG“, „SP Architektų arupė“, „G.Natkevičius ir partneriai“ ir „Arches“.
Konkurso, kurį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos architektų sąjunga bei investuotoja „Lords LB Asset Management“, nugalėtojai bus paskelbti balandžio 29 dieną.
