Architektų vadovas neabejojo, jog su broliu Algimantu kurtus projektus – Centrinio pašto rekonstrukciją, Nacionalinį
dramos teatrą, restorano ir viešbučio „Neringa“ interjero,
Lietuvos viešbutį ir kitus – atpažįsta didžioji dalis šalies
gyventojų.
„Bet be tų architektūrinių darbų, jie yra didžiulės
asmenybės – jie yra ir tie visuomenės veikėjai, kurie buvo ryškūs
ir kaip lietuvybės puoselėtojai. Žiūrint į mūsų sritį,
profesinę aplinką, tai yra viena iš didžiausių netekčių“, –
kalbėjo L.Naujokaitis.
Jis pabrėžė ir V.Nasvyčio, kaip pedagogo svarbą – ypač daug
dėmesio tam profesorius skyrė paskutiniaisiais gyvenimo metais.
Architektas, buvęs Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektorius
profesorius Vytautas Brėdikis kartu su V.Nasvyčiu yra gavęs
valstybinę premiją už jų Alma mater – tuometinio Dailės instituto
(dabar VDA) mokomojo korpuso Užupyje projektą. Profesorius
prisimena, jog 1949-aisiais įstojęs į tuometinę Dailės
institutą jau rado abu brolius Nasvyčius studijuojančius
vyresniame kurse.
„Pradžioje mes jų neatskirdavome – būdavo sudėtinga
bendrauti, o atskirti pradėjome, kai jie darė diplominį darbą.
Teko „negrauti“ – mes taip vadindavome darbą padėjėjais,
jaunesnieji kursai, kai jau būdavo beveik atostogos ar praktika,
padėdavome išpildyti patį projektą vyresniems. Man taip pat teko
„negrauti“ Algiui. (...). Berods, Vyto diplominis buvo
Nacionalinis dramos teatras, tą, kurį jie ir projektavo. Pažintis
nuo tada ir prasidėjo- pradėjome atskirti, kai matydavome kasdien,
po vieną, įsidėmėdavome smulkmenas“, – prisiminė jis.
V.Brėdikis V.Nasvytį prisimena kaip linksmą kolegą, kuris,
priešingai nei santūresnis brolis Algis, mėgdavo pokštauti.
„Buvo linksmas, jis tikrai neliūdėdavo, Vytas, kai būdavo
proga, ką nors švenčiant, mėgdavo ir padainuoti, ir pakalbėti,
užtraukti dainą vokiškai – kad ir tą žinomą „Es geht alles
voruber, es geht alles vorbei“ (vok. Viskas baigsis netrukus, viskas
greitai praeis). Apie tai, kad gruodis baigiasi ir visuomet sugrįžta
gegužis. Buvau tą užrašęs ir perdavęs draugui (VDA profesoriui)
Tadui Baginskui, kad jis jam perskaitytų tą optimistinę, žinomą
dainą, nes jis jį aplankydavo, kad praeis ir ta liga, kad gegužės
sulauks, bet nebebuvo progos“, – apgailestavo V.Brėdikis.
Dalinamės žymiausiais dvynių Nasvyčių sukurtais darbais.
1. Lietuvos Respublikos Seimo rūmai, bendraautorius A. Nasvytis, 1976- 1981 m.
2. Vilniaus centrinis paštas, rekonstrukcija, bendraautorius A. Nasvytis, 1969 m.
3. Kavinė ir viešbutis „Neringa“, rekonstrukcija, bendraautorius A. Nasvytis, Vilnius, 1959–1960 m.
4. LSSR dramos teatras, dabartinis Nacionalinis dramos teatras, rekonstrukcija, bendraautorius A. Nasvytis, 1974–1981 m.
5. LSSR dailės instituto mokomasis korpusas, dabartinės Vilniaus dailės akademijos korpusas, bendraautoriai Vytautas Brėdikis, Vladislovas Mikučianis, 1981 m.
6. Viešbutis „Lietuva“, bendraautorius A. Nasvytis, 1976–1983 m.
7. Naujųjų Apaštalų bažnyčia Rasų g., Vilnius, bendraautoris Marius Šaliamoras, 1994 m.
8. Vilkaviškio katedra, atstatymas, bendraautoris Juozas Palaima, 1999 m.
9. Juozo Kazicko rezidencija, bendraautoriai Jūras Balkevičius, Marius Šaliamoras, Saulius Vingrys, 2001 m.
10. LR Seimo posėdžių salės kompleksas, bendraautoriai A. Nasvytis, Jūras Balkevičius, Artūras Burba, 2007 m.
