Bažnyčios sienos viduje – plikos ir pilkos, jos dar laukia restauravimo ir meno kūrinių, kurie iš šių maldos namų seniausiai dingę.
Išganytojo bažnyčia – viena labiausiai per amžius sostinėje niokotų šventovių, kurią mėgina atgaivinti vienuoliai joanitai.
Bažnyčia, kurią restauruoti pradėta šį rudenį, smarkiai skiriasi nuo šalia esančio suremontuoto vienuolyno, gražėjančių Sapiegų rūmų. O juk visi šie objektai – didikų Sapiegų palikimas.
Projektuoti skyrė italui
Išganytojo bažnyčios istorijos pradžia – XVII amžiaus pabaiga, kai Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Povilas Sapiega pakvietė į Vilnių Trinitorių ordino vienuolius.
Pirmieji 1693 metais pasirodę vienuoliai iš Ispanijos buvo iš pradžių apsistoję Sapiegų rūmuose. Po metų K.J.P.Sapiega savo rezidencijos teritorijoje pradėjo statyti jiems vienuolyną, į kurį pamažu vienuoliai ir persikėlė.
1696 metais Vilniaus vyskupas leido padėti kertinį akmenį vienuolyno bažnyčios statybai.
Išganytojo bažnyčią projektuoti buvo pavesta italui Giovanni Pietro Perti. Tuo metu jis jau dirbo šalia esančioje Šv.Petro ir Povilo bažnyčioje. Naujieji maldos namai puošnumu turėjo pranokti visas kitas šventoves.
Praėjus septyneriems metams po to, kai trinitoriai įsikūrė Vilniuje, iš Ispanijos buvo atgabenta Jėzaus Nazariečio skulptūra. Ji buvo išlieta Romoje pagal garsią Jėzaus Nazariečio skulptūrą, kurią iš maurų rankų kartu su belaisviais išpirko trinitoriai.
Po šešiolikos metų bažnyčią vainikavo švinu apkaltas kupolas. Užbaigus dekoravimo darbus, bažnyčia įsiliejo į barokinių Sapiegų rūmų ir parko ansamblį.
Nors bažnyčiai buvo suteiktas Švč.Jėzaus Atpirkėjo Išgelbėtojo titulas, vilniečiai ją vadino Viešpaties Jėzaus vardu.
Beje, XVIII amžiaus pabaigoje tris paveikslus bažnyčios altoriams nutapė Pranciškus Smuglevičius.
Niokojo net pusę amžiaus
Po sukilimo 1864 metais caro valdžia panaikino vienuolyną. Bažnyčia buvo pirmą kartą nuniokota ir paversta Šv.Mykolo Arkangelo cerkve. Vietoj jos bokštų buvo užkelti svogūnų formos kupolai.
Pašalinti nišose buvę šeši šoniniai altoriai, puošni rokokinė sakykla. Bažnyčios priekyje buvo pristatytas lakoniškų formų tambūras, kuris išliko iki šių dienų. Vienuolyne tuo metu įsikūrė kareivinės.
Tarpukario laikotarpiu vienuolyno pastatai ir bažnyčia restauruoti ir pritaikyti gydymo įstaigos tikslams. Čia veikė Lenkijos kariuomenės ligoninė, universiteto klinikos.
Bet po Antrojo pasaulinio karo bažnyčią ir vienuolyną vėl pradėta niokoti.
Ir tai truko beveik pusę amžiaus. Sovietmečiu bažnyčioje buvo įkurtas karinės intendantūros sandėlis.
Išgražėjo tik vienuolynas
1993-iaisiais vienuolyno ansamblyje pradėjo veikti Šv.Juozapo kunigų seminarija, o nuo 2000 metų jame įsikūrė Šv.Jono Teologo kongregacijos vienuoliai iš Prancūzijos. Tais pačiais metais atnaujintas vienuolynas.
„Dabar vienuolyne – internacionalas“, – šypsojosi brolis Matas, nes jame gyvena kelių tautybių broliai.
Jie mielai aprodė jau suremontuotus Išganytojo bažnyčios rūsius, patalpas už altoriaus, tačiau vienuolyne leido praverti ne visas duris.
Vienuolynas pradėtas statyti kiek anksčiau nei bažnyčia – 1694-aisiais. Kol buvo statoma bažnyčia, jo koridoriuje buvo įrengta koplyčia.
Keturi dviaukščiai vienuolyno korpusai supa keturkampį uždarą kiemą, o ant pietinio korpuso vėliau buvo užstatytas mezoninas.
Restauruos pastato išorę
Vilniečiai galėjo apžiūrėti ir ryškiausią ansamblio vertybę – rūmus su pagrindiniame fasade išlikusiais autentiškais langų apvadais ir lipdyba, pasivaikščioti po rūsius, kuriuose išliko skliautai.
Sapiegų rūmai buvo statyti paskutiniame XVII amžiaus dešimtmetyje brandžiojo baroko stiliumi.
Visą XVIII amžių rūmai ir parkas buvo vieni gražiausių, puošniausių ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Per 1843–1848 metų rekonstrukciją Sapiegų rūmai įgavo šiandienius tūrius ir išvaizdą.
Šiuo metu rūmai restauruojami. Pirmajame etape bus sutvarkytas pastato tūris, barokinio laikotarpio planinė struktūra, skliautai, sienų konstrukcija, rūsiai, sraigtinės laiptinės, fasadų puošyba. Tai užbaigus bus restauruota rūmų išorė.
Vėliau bus ruošiamasi pritaikyti Sapiegų rūmus turizmo infrastruktūrai, taip pat bus sprendžiamas vienintelio išlikusio Vilniuje barokinio parko likimas.
