Jo žodžiais tariant, naujasis pastatas bus lyg skulptūra, kurią galima apeiti ir apžiūrėti iš visų pusių. Statinys labai kompaktiškas, trijų aukštų, kad neviršytų aplinkinių pastatų aukščio.
Pastatą perskros vidinis kiemelis
Muziejaus pastato projekto idėja – stačiakampiame tūryje atsirandantis įkirtimas. Tai – tarsi simboliški kultūros vartai, jungiantys senąjį miestą per Trakų vartus su pastato vidumi ir jame esančia kolekcija. Tiesių linijų pastato fasadas bus padengtas šviesaus, grublėto betono plokštėmis.
Vidinis kiemelis įstrižai perskros visą pastatą nuo vieno kampo iki kito. Jo akcentu taps ryškūs laiptai, jungiantys muziejaus vidaus erdves su miestu ir aikšte, bei kylantys į apželdintą skulptūrų terasą. Viršutiniame pastato aukšte - daugiafunkcinė aikštė, kurioje bus galima stebėti filmus, pietauti. „Toks ir yra šiuolaikinio meno pastatų tikslas – paskatinti kūrybiškumą“, – komentavo architektas.
Didelio vidinio kiemo įterpimas į stačiakampių formų pastato tūrį leidžia architektams atverti visą pastatą, įstiklinant jį nuo lubų iki žemės ir pripildant erdves natūralia dienos šviesa.
Atvykdami iš senojo miesto pusės, lankytojai įžengs į erdvų, saulės šviesos pripildytą fojė. Laisvo atviro plano galerijų erdvėms skirta tūkstantis kvadratinių metrų. Jose tilps nuolatinė ir laikinos muziejaus kolekcijos.
Daug dėmesio architektai skyrė ir įėjimui į MMC muziejų. „Įėjimas – tai ne tik durys. Tai – vieta susitikti, kur dar prieš patekdami į pastatą galite pajusti, kas tai yra“, – aiškino D.Libeskindas.
Kainuos 5 milijonus
Mintį, kad Vilniuje turėtų atsirasti Modernaus meno centro muziejus, dar 2010-aisiais iškėlė mecenatai Danguolė ir Viktoras Butkai. Tais metais V.Butkus pardavė bendrovės „Fermentas International“ akcijas.
Jie siūlė muziejuje eksponuoti pačių sukauptą kolekciją, tuo pačiu – ir skirti erdvę meninei veiklai.
Jei viskas eisis pagal planą, muziejus „Lietuvos“ kino teatro vietoje atsiras 2019 metais – praėjus dvejiems metams nuo darbų pradžios. MMC muziejaus plotas – 3 tūkst. kvadratinių metrų. Investicija į muziejaus pastatą turėtų siekti apie 5 mln. eurų.
Mažiausias projektas
D.Libeskindas – pasaulyje žinomas architektas. Idėją, kaip turėtų atrodyti vietoj kino teatro „Lietuva“ iškilęs pastatas, jo studija „Studio Libeskind“ kūrė kartu su lietuviais „Do architects“ ir projektuotojais „Baltic Engineers“.
„Vilnius man nėra tik dar vienas miestas užsienyje. Dėl skirtingų priežasčių esu čia buvęs ne sykį. Myliu šį miestą. Jis turiningas savo kultūra, istorija, ateityje jis neabejotinai plėtosis. Jaučiuosi asmeniškai susijęs su Vilniumi. Šis muziejus taps svarbia traukos vieta turistams ir miesto svečiams“, – sakė Vilniuje viešintis architektas.
D.Libeskindo teigimu, MMC muziejaus projektas – vienas mažiausių, kuriame jis dalyvauja. Tačiau, pasak D.Libeskindo, būtent simpatija Vilniui paskatino jį sukurti erdvę, kuri tiktų Lietuvos sostinei.
„Dalyvauju šiame projekte, nes myliu modernų meną“, – teigė D.Libeskindas.
D.Libeskindą sukurti MMC muziejaus projektą Vilniuje paragino V.Butkus.
„Esu vieno „Rotary“ klubo narys. Kai D.Libeskindas svečiavosi Vilniuje, jis buvo pakviestas paskaityti paskaitą apie architektūrą. Matyt, patikome vienas kitam ir susitarėme“, – prisiminė mecenatas.
D.Libeskindo kurtų kultūrinių objektų yra visame pasaulyje: dešimt metų jis skyrė Žydų muziejaus Berlyne projektui, jam buvo patikėta Denverio meno muziejaus (JAV), Didžiojo Kanalo teatro Dubline, Danijos žydų muziejaus Kopenhagoje kūrimo darbai. MMC muziejus bus antrasis „Studio Libeskind“ darbas Lietuvoje. 2014 metais buvo pristatytas sporto ir sveikatingumo centro „Vilnius Beacon“ („Vilniaus švyturys“) Liepkalnio slidinėjimo kalne projektas.
„Tai, kad „Studio Libeskind“ susidomėjo šiuo projektu, mums yra didelė garbė. D.Libeskindas yra vienas garsiausių architektų pasaulyje. Jo darbai yra ekspresyvūs ir inovatyvūs, juose jaučiama sąsaja tarp praeities ir ateities. Ne veltui kuriant Pasaulio prekybos centro Manhatane memorialą, buvo pasinaudota būtent D.Libeskindo idėja“, – yra sakęs V.Butkus.
