Jei statytojo pavardė garsi, privalomo tarptautinio konkurso skelbti nebereikia? Toks klausimas kilo daliai architektūros autoritetų.
Mat šio projekto užsakovė – su verslininku Mindaugu Marcinkevičiumi siejama bendrovė „Lords LB Special Fund I“.
Architektų nuomone, toks pastatas, koks yra dabar pristatytame eskize, sudarkytų esamą daugiaaukščių, vadinamųjų dangoraižių, ansamblį, o nuo senamiesčio besiveriantis vaizdas gąsdintų.
Sostinės centre, prie „Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbučio bei Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (VCUP), bendrovė „Lords LB Special Fund I“ planuoja pastatyti šešiolikos aukštų pastatą, į kurį ruošiasi investuoti per 40 mln. eurų.
Mažame plote – milžinas
Šios bendrovės konsultantas M.Marcinkevičius gerai išmano, ką reiškia statyti didžiulius pastatus – „Akropolių“ kūrėjas kadaise rūpinosi prekybos centrų statybomis, taip pat bandė iki padebesių iškelti „Vilniaus prekybos“ grupės biurų pastatą.
Tuomet dalį jo nupjovė tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Žinoma, už tai gavo nuo verslininko daug pylos.
Dabar užmojai kur kas įspūdingesni. Vos 64 arų teritorijoje turėtų tilpti 20 tūkst. kvadratinių metrų A klasės biurų pastatas, kurio projektą parengė architektūros studija AKG.
Aštrių ginčų sukėlė numatytas pastato aukštis – 16 aukštų. Bet kur kas didesnė bėda – jo tūris, tiksliau tai, kad masyvus pastatas užgriozdintų tai, kas sukurta iki šiol, uždengtų net dabar aukščiausią prekybos centro „Europa“ pastatą.
Pirmajame planuojamo pastato aukšte turėtų veikti restoranai, kavinės, kitokios komercinės erdvės, o viršutiniai aukštai būtų skirti biurams.
Po statiniu planuojama ir trijų aukštų požeminė automobilių aikštelė, kurios antrajame aukšte būtų pėsčiųjų tunelis. Jis turėtų sujungti Šnipiškių skverą su požemine perėja, vedančia į Europos aikštę.
Pasigedo rimto konkurso
„Dėl pastatų miestui svarbiose vietose turėtų būti skelbiamas tarptautinis konkursas. Kad nebūtų taip, jog vienas investuotojas ir vienas architektas vienpusiškai sprendžia tokį klausimą.
Ši vieta Vilniui svarbi, tai dešinysis Neries krantas, tad toks reikalas tikrai negali būti tvarkomas vieno interesanto rankomis“, – kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros vedėja Dalia Dijokienė.
Architektė neabejojo, kad tarp VCUP ir viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ galėtų iškilti įspūdingas pastatas.
„Tam buvo parengta ir galimybių studija, tačiau į klausimą, kokio tūrio pastatas ten galėtų stovėti, neatsakyta“, – kalbėjo specialistė.
Viena didžiausių bėdų, kurią sukurtų toks statinys, pasak D.Dijokienės, – sudarkytas vaizdo vientisumas.
Žiūrint nuo sostinės Tauro kalno driekiasi vizualinė ašis, kurią užbaigia daugiaaukščiai už Vilniaus savivaldybės pastato.
„O šis pastatas blokuotų tą ašį. Negalima jos blokuoti vienu tūriu, nes taip prarandamas vaizdo vientisumas.
Vilniaus miestui istoriškai būdingas keliaplanis vaizdas“, – aiškino architektė.
Ji prisiminė ir kitus siūlymus – tarkim, aukštesnį pastatą statyti priešais viešbutį, o tarp jų – žemesnį. Šitaip nebūtų paslepiamas dabar sukurtas ansamblis.
Regi aibę bėdų
„Lords LB Special Fund I“ projektui pastabų negailėjo ir Lietuvos architektų sąjungos ekspertai. Jų nuomone, dabartinio pastato formos pernelyg grubios ir stambios, jos užstoja antrajame plane esančius aukštus pastatus. Komisijai abejonių sukėlė ir plačių stačiakampių siluetas.
Manoma, jog siūlomas ploto užstatymas per didelis. Ekspertų neįtikino ir sprendimas dėl požeminio pėsčiųjų tunelio.
Anot jų, viešųjų erdvių sujungimas yra nepatrauklus, todėl kūrėjams pasiūlyta ieškoti kitų alternatyvų planuotai pėsčiųjų erdvei.
Nuvilia ne tiktai vaizdas
Vieno komisijoje dalyvavusių architektų Rolando Paleko nuomone, kol kas dabartinis projektas Vilniaus centrui nedera.
„Šis pastatas čia netinka ne tik dėl aukštingumo – tai tik viena bėdų vertinant architektūrą. Šiame projekte yra ne viena problema“, – teigė R.Palekas.
Architekto manymu, tai yra klasikinis privačių ir viešųjų interesų konflikto pavyzdys, kai verslo atstovai siekia didesnio pelno, o viešojo intereso gynėjai – estetiško ir patogaus miesto vaizdo.
Bet Architektų sąjungos ekspertų tarybos vertinimai nėra privalomi – jie patariamojo pobūdžio.
Galutinį sprendimą dėl šio pastato priims Vilniaus miesto savivaldybė.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikino, kad jokie leidimai tokio pastato statybai dar neišduoti.
„Savivaldybė labai atsakingai vertins visą projektą, kad jis atitiktų miestiečių poreikius ir nedarkytų Neries krantinės vaizdo“, – sakė meras.
Sieks įtikti užsakovui
Kad tai tiktai eskizai, o ne galutinis projektas, aiškino ir jų autorius Remigijus Bimba. „Tai nebaigtas darbas, tik pirminė jo stadija“, – tikino architektas.
Pasak jo, Architektų sąjungos ekspertų komisija pritarė, kad čia gali būti aukštybinis pastatas – aukštesnis nei 35 metrų (gyvenamajam namui tai būtų maždaug 9 aukštai).
„O koks jis bus – 14, 16, 20 aukštų, o gal tik dešimties ar dvylikos, žiūrėsime.
Gal pastatas bus tik 9 aukštų, kad visi nurimtų, kad niekam nebūtų baisu, kad nusloptų šurmulys“, – kritikų priekaištus mėgino atremti R.Bimba.
Bet architektas pasiryžęs įtikti ir užsakovui, ne tik pasipiktinusiems kolegoms.
„Užsakovas turi savo verslo viziją, kiek kambarių turėtų būti, jei tai būtų viešbutis, koks plotas, jei tai – administracinis pastatas. Yra investuota į žemę, bus investuota į infrastruktūrą“, – „Lords LB Special Fund I“ poreikius vardijo R.Bimba.
Už šį sklypą dabartiniai jo savininkai, žinoma, sumokėjo nepigiai. Jo verte niekas neabejoja – čia įsikūręs ir vis dar kuriasi naujasis Vilniaus verslo centras.
Išdygs per porą metų?
„Dabartinė stadija – kūrybinė. Sieksime, kiek galima, surasti vidurkį tarp miesto ir užsakovo norų. Užsakovas nori padaryti gera. Ten turi būti pastatas. Tai, kaip yra dabar, – nesusipratimas.
O dabar atėjo laikas, kai atsirado konkretus užsakovas ir jo vizija“, – kalbėjo R.Bimba.
Jis mano, kad planuojamas pastatas dešiniajame Neries krante galėtų iškilti per porą metų.
Tiesa, architektas kur kas greitesnis, nei leistų miesto bendrasis planas. Mat šį svarbų dokumentą, norint dešiniajame Neries krante statyti itin aukštą pastatą, reikėtų keisti.
Vilniaus vyriausiasis architektas Artūras Blotnys neslėpė, kad ketinama keisti bendrąjį miesto planą, atliekamas jo monitoringas, tam reikia nemenkų lėšų, tačiau patikino, jog tai daroma ne dėl būsimojo „Lords LB Special Fund I“ biurų pastato.
Kliūva urbanistams
Kultūros paveldo departamentas aukštam pastatui šioje vietoje neprieštarautų, tačiau, anot departamento Vilniaus skyriaus vadovo Vito Karčiausko, toks statinys kliūtų urbanistikos požiūriu. Jo tūris ir masyvumas nederėtų prie jau esančių pastatų.
„Urbanistinė kalva čia suplanuota dar prieš keturis dešimtmečius. Paveldosaugos požiūriu tai senamiesčio apsaugos zona. Tačiau visi pastatai prie Baltojo tilto tesudaro jam foną“, – sakė V.Karčiauskas.
