„Reikėjo įtikinti užsakovą, kad visa tai restauravus bus gražu, išliks seno buto dvasia“, – šypsojosi Giedrė Gajauskaitė.
Išsilavinęs, daug keliaujantis užsakovas sutiko restauruoti ne tik medžio, bet ir sienų tapybos fragmentus. Vėliau jo pastangas atkurti Užupio būstus įvertino ir Lietuvos restauratorių sąjunga.
Jų rengiamame geriausių restauravimo darbų konkurse būsto šeimininkas buvo pagerbtas už autentiškumo išsaugojimą, o jo butų Užupyje remontas ir restauravimas paskelbtas vienu geriausių nekilnojamojo kultūros paveldo restauravimo darbų per pastaruosius dvejus metus.
Istorijos ženklų mažėja
G.Gajauskaitė sakė, kad pastaruoju metu senamiesčio butai remontuojami itin sparčiai: nudaužomas suskilęs tinkas, išmetami seni langai, grindys, durys, langinės. Todėl svarbios architektūros detalės ir senųjų miesto gyventojų palikti ženklai išnyksta negrįžtamai.
„Labai dažnai senamiesčio name galima aptikti tik sovietinio laikotarpio ir šių dienų palikimą, – sakė architektė. – Kad ir to Užupio namo, kuriame dirbome, laiptinėje iš penkių butų trijų durys pakeistos naujomis, šarvuotomis. O šiandienė meistrystė, deja, neprilygsta buvusiai.“
Miestiečių gyvenseną puikiai atskleidžia ir sienų dažymas. Iki 1940 metų butų sienos Vilniuje nebuvo baltos ar vienspalvės.
Bent jau palei lubas tuomet buvo tapoma juosta – karnizo su krintančiu šešėliu imitacija.
Šiandien tokių dar galima rasti. Dažniausiai tai augalų motyvus ar geometrines formas primenančios juostos – nutapytos arba nudažytos naudojant trafaretą. Dar aptinkama sienų, kurios dekoruotos imituojant audinį.
Todėl G.Gajauskaitė džiaugėsi ir Užupio bute radusi nenudaužytą tinką, išlikusius dažų sluoksnius, kurie, pasak architektės, tarsi pasakoja skirtingų laikotarpių istorijas.
„Restauruojant sienas labai svarbu parinkti tinkamus dažus. Jokiu būdu ne sintetinius. Sienos turi kvėpuoti, kitaip visa tapyba bus suniokota. Mes restauravome nedidelį sienų fragmentą, tačiau palikome galimybę ateityje atkurti bet kurį istorijos tarpsnį“ , – pasakojo architektė.
Sunku rasti gerą meistrą
„Darome. Bet suraskite meistrus“, – tokia buvo užsakovo sąlyga, kai architektė pasiūlė jam restauruoti ir du seniausius buto langus, penkerias duris, grindis, siją ir palangę.
Tuomet ji neįtarė, kad meistrų paieškos bus tokios sudėtingos. Vieni, atėję apžiūrėti, siūlė senienas išmesti ir gaminti viską nauja, kiti nesiryžo skirti tiek daug laiko ir energijos restauravimo darbams.
„Bet mus išgelbėjo žemaičiai“, – nusišypsojo G.Gajauskaitė.
Vaidotas Bliūdžius su komanda ėmėsi ketverių durų, o restauratorius Audronis Skurvydas be jokios įrangos, rankomis, po detalytę iš naujo surinko ir restauravo senus langus, jų uždarymo mechanizmus, duris, nušveitė grindis.
„Mačiau, kaip atidžiai meistrai sutvarkė medieną, lygino perkrypusias dalis.
To būtų tiesiog neįmanoma padaryti nemėgstant savo darbo. Gali turėti puikiausių sumanymų, bet jei nerasi gero meistro, jie nieko verti“, – sakė architektė.
Keitėsi požiūris
Ką šiuose butuose buvo įmanoma išsaugoti, atnaujinti – taip ir buvo padaryta. Beje, restauruotas duris, langus buvo planuojama nudažyti, tačiau juos išvydęs užsakovas nutarė meistrų darbo dažais neuždengti, tad mediniai paviršiai galiausiai buvo padengti alyva.
Nušveistos senos grindys dabar kone gražiausias dalykas namuose: slenkstis numintas, bet tai senųjų gyventojų palikimas – ir užsakovas tokiomis detalėmis ėmė džiaugtis. Kiti prašytų pakeisti, o jis įžvelgė privalumą.
„Apskritai, kol vyko remontas, šis žmogus pradėjo labiau domėtis paveldu, istorija, kartu su žmona ėmė lankytis sendaikčių parduotuvėse, ieškoti naujame interjere derėsiančių baldų ir detalių, – pasakojo G.Gajauskaitė. – O kartą susirūpinęs man pasakojo, kokias puikias išmestas senas langines matė Algirdo gatvėje: kur kas geresnės būklės nei mūsiškis langas, o jos paliktos prakuroms.“
Bijo restauravimo kainų
Gal daugybė žmonių restauruoti senų butų nesiryžta dėl darbų kainos – mano, kad pigiau viską išlupti, išmesti?
„Tai klaidinga nuomonė“, – patikino keliolikos metų darbo patirtį turinti architektė.
Pagaminti senamiesčio butui derančias duris kainuoja panašiai tiek, kiek restauruoti senas. Grindų atnaujinimas gali būti netgi pigesnis, tereikia daugiau paplušėti prie jų. Dažniausiai ir senus langus restauruoti yra pigiau nei pirkti naujus medinius.
Architektė sakė, kad užsakovai taip pat nuogąstauja dėl restauruotų langų sandarumo, tačiau ji tikina, jog storos staktos ir dvigubi langai, juos tinkamai susandarinus, prilygsta naujiems mediniams langams.
„Vis dėlto ne pinigai yra svarbiausias dalykas, kai nori namuose išsaugoti senus ženklus.
Tu juos vertini ir įsileidi į savo gyvenimą arba ne“, – sakė miesto istorijai neabejinga vilnietė.
