Kaunas pralenkė Vilnių – jau turi savo Guggenheimo meno muziejų.
Taip šmaikštaujama apie kariuomenės gelbėjimo postą, Kauno biudžetui kainuosiantį beveik 4 mln. eurų. Statybos specialistų nuomone, šio objekto kaina buvo smarkiai išpūsta.
Įžvelgė du panašumus
Karinių oro pajėgų aviacijos bazės paieškos ir gelbėjimo posto statybą, kurią šio miesto savivaldybė palaimino dar prieš šešerius metus, Kaune, Veiverių gatvėje, planuojama baigti 2015 metų rudenį.
Šis 1,9 tūkst. kvadratinių metrų ploto statinys juokais buvo pramintas Kauno Guggenheimu dėl dviejų panašumų į garsųjį meno muziejų – itin didelės kainos ir projekte nubraižytų įmantrių formų.
Įrengti vieną gelbėjimo bazės kvadratinį metrą Kauno biudžetui kainavo apie 7,5 tūkst. litų (2,17 tūkst. eurų). Svarstoma, kad objektą buvo galima pastatyti perpus pigiau, tačiau ankstesnių kadencijų valdžios atstovai į pinigų taškymą žiūrėjo pro pirštus.
Kainos augo kaip ant mielių
Pažvelgus į darbų atlikimo aktus neatrodo, kad buvo taupyta.
Pavyzdžiui, nurodyta, kad šiltinti naudojamos mineralinės vatos 700 kvadratinių metrų kainavo 2,7 tūkst. eurų, nors statybinių medžiagų parduotuvėse tokį pat kiekį vatos galima įsigyti maždaug už 1,2 tūkst. eurų.
1000 kvadratinių metrų dvisluoksnė prilydoma bituminė stogo danga įvertinta 7,4 tūkst. eurų, bet toks pat kiekis prekybos centruose kainuoja apie 5 tūkst. eurų.
Statybos konkursą 2013 metais laimėjo Kauno bendrovė „Avona“, pasiūliusi atlikti darbus už 13,2 mln. litų (3,82 mln. eurų). Tiesa, vėliau įkainiai išaugo iki 3,96 mln. eurų.
Mažiausią kainą pasiūlė Kauno rajono bendrovė „AVA statyba“ – 9,5 mln. litų (2,75 mln. eurų), bet konkurso komisijai ji neįtiko dėl neva pernelyg žemos kvalifikacijos.
Krito į akis didelės sumos
„Aukščiausio lygio gyvenamojo namo statybos kvadratinio metro kaina – apie 4–5 tūkst. litų, į šią sumą įskaičiuojant ir žemės sklypo vertę, komunikacijas, apdailą.
Gelbėjimo postas yra sudėtingesnis objektas negu būstas, bet septyni tūkstančiai litų už kvadratinį metrą – tikrai per daug“, – „Lietuvos rytui“ sakė patyręs statybininkas, buvęs ilgametis bendrovės „Kausta“ vadovas Antanas Butkus.
Jo manymu, taupiai dirbant, gelbėjimo bazę buvo galima įrengti pusantro karto pigiau, juolab kad savivaldybei nereikėjo papildomai mokėti už 4,7 hektaro ploto žemės sklypą, kuriame veiks šis aviacijos postas.
Didelė sąmata neužkliuvo nei savivaldybės Statybos skyriui, nei konservatoriaus Remigijaus Skilandžio vadovaujamai viešojo pirkimo konkurso komisijai.
Baigus darbus, gelbėjimo postas bus perduotas Krašto apsaugos ministerijai, kuri mainais už jo įrengimą perdavė Kauno savivaldybei kitą sklypą, esantį Europos prospekte.
Tikino veikę skaidriai
„Avonos“ pasiūlymas nebuvo pats brangiausias. Trys bendrovės nurodė dar didesnę kainą.
Konkursas vyko skaidriai, o už darbus nebuvo permokėta“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino Kauno savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius ir Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas, balsavęs už „Avonos“ pasiūlymą.
Šios bendrovės pateikta sąmata esą atitiko ir bendrąsias statybos kainodaros rekomendacijas.
„Aš nesikišau nei į konkurso eigą, nei į kainas.
Jei kam nors atrodo, kad jos buvo per didelės, sprendimus dėl konkurso nugalėtojo buvo galima apskųsti.
Ne daugiabutis statytas, o gerokai brangesnis ir sudėtingesnis objektas“, – aiškino buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, kuriam vadovaujant buvo palaimintos aviacijos gelbėjimo posto statybos.
Anot „Avonos“ statybų darbų vadovo Arvydo Alešiūno, už 3,9 mln. eurų iškilo ne tik pastatas, bet ir bus sutvarkytas sklypas, nutiesti lauko inžineriniai tinklai, užsakyta sraigtrastarniams kilti reikalinga elektroninė įranga: „Gelbėjimo statinys kainavo tik trečdalį visos sumos.“
Valdininkai savų pinigų taip netaškytų
Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras:
„Kiekvienas daiktas turi būti projektuojamas ir statomas tam tikrai funkcijai atlikti.
Suprantu, jog projektuojant Guggenheimo muziejų Vilniaus centre reikalinga išskirtinė, pastato paskirtį atitinkanti architektūra.
Tačiau kodėl Kaune iškilo panašaus dizaino statinys, kuriame bus laikomi du sraigtasparniai?
Reikėjo suprojektuoti elementarų angarą – kaina pagal naudojamas statybines medžiagas turėjo būti 5–6 milijonais litų mažesnė.
Sraigtasparnių aikštelės nėra tokios brangios ir sudėtingos kaip lėktuvų kilimo takai, jos prilyginamos kiemo statiniams.
Beveik 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto statiniui išleista 14 milijonų litų – nedaug trūksta iki Valdovų rūmų statybos kainos.
Kam reikėjo projektuoti būtent tokį gelbėjimo postą Kaune, neįsivaizduoju.
Jei atsakingiems savivaldybės darbuotojams tektų mokėti iš savo kišenės, jie taip nesielgtų. Kaip leido tai įvykti urbanistikos, kiti specialistai?
Gal buvęs meras ketino susikurti sau darbo vietą, statydamas Kauno Guggenheimą?
Dabar jau niekur nedingsi, reikia pabaigti gelbėjimo posto darbus, jau nedaug likę. Įsivėlę į teisinius ginčus, kapstysimės po praeitį, bet nekursime ateities.
Įrodyti statybų aferas, lėšų pasisavinimą sudėtinga, nes būna atitinkamai pakoreguojami darbų atlikimo aktai, dokumentai sutvarkomi taip, kad neprikibsi.
Darbus reikia atidžiai prižiūrėti nuo projektavimo pradžios iki raktų įteikimo.“
Rasa Juknevičienė, TS-LKD narė, buvusi krašto apsaugos ministrė:
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, užsimojęs sukritikuoti Gelbėjimo ir paieškos posto statybą, nustebino menka kompetencija ir Kauno strateginių reikalų neišmanymu.
Lietuvos Kariuomenė, mainais už Gelbėjimo ir paieškos postui reikalingos infrastruktūros pastatymą, atidavė miestui apie 30 ha žemės, kurioje dabar jau V. Matijošaičio vadovaujama savivaldybė turės galimybę sukurti Aleksotui ir visam Kaunui naudingus projektus. Beje, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas labai rūpinosi, kad Gelbėjimo ir paieškos postas liktų Kaune.
Galėjo būti, kad didelis žemės sklypas nebūtų atitekęs miesto žinion, o perleistas Turto fondui.
Populizmo viršūne galima laikyti V. Matijošaičio statomo angaro kainos palyginimą su Valdovų rūmais. Valdovų rūmai kainavo beveik 500 mln. litų, tad sakyti, jog 14 mln. yra beveik 500 mln. gali nebent aritmetikos pradinėje mokykloje visai nesimokęs žmogus.
Spekuliacijos dėl statybų kainos, nesikreipiant dėl objektyvaus tyrimo nei į teisėsaugos institucijas, nei į ekspertus, tėra tik kerštinga viešųjų ryšių akcija.
Sudėjus kerštingumą ir didelius pinigus krūvon ir gimsta rusiško tipo informacinės atakos. Peršasi mintis, kad V. Matijošaitis, kaip vienas didžiausių verslo reklamos davėjų žiniasklaidai, formuoja naujas neskaidrios politikos tradicijas. Jų esmė – pinigais iš privačios įmonės pakeliui finansuojama ir mero savireklama.
Demokratijos plėtrai tai gali būti labai pavojinga tendencija. Tikiuosi, kad bent dalis kauniečių tai gerai suvokia.
