Paprastesnių namų šeimininkai įsirengdavo tradicines įstiklintas erdves pirmuosiuose aukštuose.
Toks yra Tulpių gatvėje 21 numeriu pažymėtas namas. Tai XX amžiaus 3-iajam dešimtmečiui būdingos romantinės architektūros pavyzdys. Pastato šeimininkas Algimantas Žvirėnas džiaugėsi, kad 1927 metais statytas medinukas turi net dvi verandas.
Viena jų buvo įrengta iš gatvės pusės. Ilgainiui ji virto įėjimu į antrąjį pastato aukštą.
„Tai – verandikė. Tikroji veranda yra namo kieme“, – kviesdamas užeiti į vidų pasakojo vyras.
Statė pianisto seneliai
Šį pastatą projektavo Pranas Indriūnas. Jo savininkai buvo pianisto Petro Geniušo seneliai Stasė ir Juozas Geniušai. 1934 metais jie namą pardavė Eligijui Lastui.
Siekiant praktiškumo 1939 metais pagrindinė veranda buvo įstiklinta. A.Žvirėnas sakė, kad veranda mielai naudojasi iki šiol.
„To meto architektai žinojo, ką daro. Veranda pastatyta pietinėje pusėje. Todėl čia malonu leisti laiką iki pat vakaro, grožėtis žydinčiomis obelimis ar besileidžiančia saule beveik ištisus metus“, – sakė senolis.
Poilsiaudavo komendantas
Tradicine veranda naudojasi ir netoliese esančios Kauko alėjos 22-ojo namo gyventojai. Jie seną pastatą yra atnaujinę, o verandoje laiko įvairius daiktus.
Tipiškų nedidelių vilų pastatų yra ir Panemunėje. A.Smetonos alėjoje ir Vaidilos gatvių kampe stovinčio namo veranda uždangstyta užuolaidomis nuo praeivių akių.
Tame pačiame miesto rajone Stirnų gatvės 6-ojo namo veranda ypač įspūdingo dydžio. Matyt, ji tokia suręsta neatsitiktinai, nes šioje viloje savo laiku gyveno Kauno tvirtovės komendantas.
Pakabino antrame aukšte
Prabangesnių namų savininkai įsirengdavo dar prašmatnesnes verandas. Jos būdavo statomos per kelis namo aukštus ar įrengiamos antruosiuose vilų aukštuose.
V.Putvinskio gatvėje greta mūrinių namų giliau kieme netikėtai galima pamatyti atnaujintą medinį pastatą, pažymėtą 28A numeriu. Balkšvai gelsvas statinys – įspūdingas.
Ypač jį puošia antrame aukšte įstiklinta veranda su smulkiai skaidytais langų rėmais ir virš jos iškilusiu bokštu.
1912 metais statytas pastatas – vienintelė Kaune išlikusi vila su modernizmo dekoru.
Dabartiniai jo šeimininkai akivaizdžiai vertina medinę architektūrą, naudojasi ir veranda. Jos langus puošia nertos užuolaidos, o ant palangės stovi tradicinė lietuviška molinė vaza su pamerktomis gėlėmis.
Rengia pasisėdėjimus
Dar vienas įspūdingas medinis pastatas stovi Žemaičių gatvėje, pažymėtas 97 numeriu. Tai geltona dviejų aukštų vila, pastatyta 1930 metais. Dekoratyvumu ji primena parodų paviljonus.
Ši vila taip pat pagražinta veranda antrame aukšte. Namo gyventoja Gintarė Krisenkienė pasakojo, kad veranda priklauso jos kaimynams. Šie ja naudojasi iki šiol, dažniausiai joje rengia pasisėdėjimus ir vakarėlius.
„Veranda neprarado savo paskirties. Kaimynai ją yra įsirengę ir naudojasi poilsiui“, – sakė G.Krisenkienė.
Pro langus nebesidairo
Kur kas liūdniau atrodo Žemaičių gatvėje 20 numeriu pažymėta medinė vila.
Pastatą Žaliakalnio šlaite projektavo garsus architektas Vaclovas Michnevičius. Jis pastatytas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Tai viena įspūdingiausių Kauno tarpukario medinių vilų su bokštu.
Interpretuodamas istorinių stilių ir secesijos formas, architektas suprojektavo ir abiejuose pastato galuose per du aukštus įstiklintas verandas.
Kol nesužaliuoja medžiai, pro jų langus gyventojai galėdavo mėgautis gražiais miesto vaizdais. Tačiau dabar buvusi medinė vila apleista.
Patalpos paskirtis – vieta poilsiui
Rimgaudas Miliukštis
Architektas, paveldosaugos specialistas
„Veranda yra atvira arba uždara patalpa aplink gyvenamąjį namą arba palei vieną jo sieną.
Paprasčiausios verandos būdavo statomos Lietuvos kaimų namuose. Beveik prie kiekvienos trobos būdavo atviros arba įstiklintos erdvės, kuriose žmonės ilsėdavosi, grožėdavosi gamta.
Mieste verandos būdavo statomos dažniausiai prie taip pat poilsiui skirtų pastatų – sanatorijų, ligoninių, vilų.
Architektai lietuvišką liaudišką jų stilių pagardindavo užsienyje gautų žinių ir matytų pavyzdžių prieskoniais.
Kaune geriausiai išlikusios vilos yra Žaliakalnyje ir Panemunėje. Verandos būdavo atviros arba įstiklintos. Kartais stiklai būdavo įtaisomi taip, kad vasarą juos būtų galima išimti.
Buvo statomos ne tik kaimo namams būdingos verandos pirmame aukšte.
Mieste jos įrengiamos ir per kelis aukštus ar antrame pastato aukšte, iš kur atsiveria gražus vaizdas.
Verandų paskirtis – jose ilsėtis ir mėgautis gamta – nepasikeitė ir dabar. Tik šios patalpos įgavo modernesnes formas.“
Senuose medinukuose gyvenantys kauniečiai gali didžiuotis, kad tarpukariu dirbę architektai išmanė savo amatą. Projektuodami vilas jie pietinėje jų pusėje rentė įspūdingas verandas. Kam šias patalpas dabar naudoja praktiški Kauno gyventojai?
Dažną įspūdingesnį Kauno medinės architektūros pastatą puošia verandos. Šie atviri ar įstiklinti architektūros elementai daugiausia būdingi tarpukariu statytoms viloms.
Architektas Rimgaudas Miliukštis įsitikinęs, kad tarpukariu dirbę jo kolegos mieste rengdami namų verandas pritaikė Lietuvos kaimuose vyravusias tradicijas, pagardindami jų stilių iš užsienio gautų žinių ir madų prieskoniais.
Gyventojai, įsikūrę namuose su verandomis, tikino, kad tai – puikus išradimas, kurio privalumais kauniečiai naudojasi ir dabar.
