Derėtų kurti ne tiktai funkcionalius, bet ir įspūdingus bokštus. Tokia nuostata vadovaujasi ir naujausio Lietuvoje apžvalgos bokšto autorius architektas Arvydas Gudelis.
Jo suprojektuotas Metelių regioninio parko apžvalgos bokštas – jau keturioliktas Lietuvos saugomose teritorijose.
Kūrė nendrių pėdą
Metelių regioninio parko apžvalgos bokštas, kurį pastatė „Raseinių statyba“, buvo atidarytas šių metų vasarį.
Penkiolikos metrų aukščio bokštas iškilo tarp Dusios ir Metelio ežerų pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie kelio Simnas–Seirijai.
Nuo jo atsiveria vaizdas į Metelių kraštovaizdžio draustinį, Metelių kaimą, Metelio ežero platybes, Papėčių piliakalnį ir paukščiams svarbią šlapią Kemsinės pievą. Matomas ir nedidelis Dusios ežero plotas.
Pavasarį bokšte girdėti iš Kemsinės pievos atsklindantys pempių, gervių, pilkųjų žąsų, perkūno oželių, didžiųjų baublių skleidžiami garsai. Rudenį netoli bokšto esančioje Metelio ežero įlankėlėje bus galima stebėti maždaug dviejų šimtų gulbių nebylių būrį.
Iš medžio ir metalo konstrukcijų pastatytas bokštas vaizduoja ant ežero pakrantės stovintį ir dėl vėjo šiek tiek pasisukusį nendrių pėdą.
„Prieš projektuodamas bokštą nuvažiavau į parką. Akį patraukė nendrynai ežero pakrantėje. Mąsčiau, kaip tą bokštą-nendrę padaryti. Nusprendžiau, kad tai galėtų būti nendrių pėdas“, – pasakojo projekto vadovas A.Gudelis.
Atramos – lyg pušys
Metelių bokšto vidus yra iš metalo, išorinės konstrukcijos – medinės. Pasak bendrovės „Rekreacinė statyba“ architekto A.Gudelio, medinė bokšto dalis skirta ne tik apdailai – kartu ji yra ir laikančioji konstrukcija.
Metelių bokštas – ne vienintelis A.Gudelio suprojektuotas apžvalgos bokštas. Architektas yra ir Dzūkijos nacionalinio parko, Nemuno kraštovaizdžio draustinyje stovinčio Merkinės bokšto autorius.
Šis 26 metrų bokštas stovi ant penkių rudų atramų, kurios panašios į aplink augančių pušų kamienus. Tarp šių kolonų yra išsidėstę laiptai, primenantys miško takelį.
Taip pat A.Gudelis su kolega projektavo ir gėlės žiedą primenantį Ventos regioninio parko bokštą. O šią vasarą šio architekto sukurtas apžvalgos bokštas atsiras ir Anykščių regioniniame parke.
Bus dar trys nauji bokštai
Šiuo metu Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose yra keturiolika vienas už kitą įdomesnių apžvalgos bokštų. Vos pastatyti jie kaipmat tampa traukos šaltiniais.
Ateityje bokštų tik daugės. Vien šiemet įvairiuose parkuose turėtų būti pastatyti mažiausiai trys nauji tokie statiniai.
Žadama, kad vienas įspūdingiausių bokštų atsiras Biržų regioniniame parke, prie Kirkilų karstinių ežerėlių. 32 metrų aukščio valties formos apžvalgos bokštas turėtų būti atidarytas vasaros pradžioje.
Regyklos įrengiamos ir kitos paskirties bokštuose.
Tarkim, Aukštaitijos nacionaliniame parke apžvalgai pritaikytas 60 metrų aukščio telekomunikacijų bokštas, ties kurio viduriu įrengta apžvalgos aikštelė.
Labanoro parko teritorijoje Rudesos apžvalgos aikštelė įrengta Baltųjų Lakajų priešgaisriniame bokšte.
Kai kur į savo bokštus lankytojus įsileidžia ir miškininkai.
Naujausi bokštai statomi už Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas. Jie turi atitikti visus saugumo, tvirtumo ir kitokius reikalavimus.
Neturi užgožti kraštovaizdžio
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, bokštams keliami ir estetiniai reikalavimai – jie negali per daug išryškėti, tapti dominuojantys, o turi kaip galima subtiliau įsikomponuoti į kraštovaizdį.
Anksčiau apžvalgos bokštai buvo statomi iš medžio konstrukcijų, bet medinių išlaikymas gana brangus.
Tokie bokštai greitai supūva ir reikia nuolat keisti, impregnuoti detales. Todėl pastaruoju metu bokštai dažniausiai statomi iš metalo, medis naudojamas tik apdailai.
Bokštų aukštis nėra apibrėžtas. Dauguma jų yra 15–20 metrų aukščio, tačiau yra ir aukštesnių kaip 30 metrų.
Pavyzdžiui, Krekenavos regioniniame parke pernai iškilo 30 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Tokio pat aukščio bokštas yra ir Aukštaitijos nacionaliniame parke netoli Ginučių. O štai Sartų ežero apžvalgos bokšto aukštis siekia net 36 metrus.
Bokšto aukštis – ne visuomet svarbiausia
Apžvalgos bokštai stovi ne visuose Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Jeigu parko vertybes galima apžvelgti ir be specialaus pasilipimo, bokštas nebūtinas.
Kai kuriuose parkuose tik užlipus aukščiau galima geriau matyti paukščius, jų būrius, tam tikras reljefo formas, kraštovaizdžio ypatybes.
V.Bezaras aiškino, kad bokštai nebūtinai atsiranda aukščiausiose parkų vietose. Svarbiausia, kad nuo jų būtų ką stebėti. Pavyzdžiui, Aukštaitijos nacionaliniame parke bokštui parinkta toli gražu ne pati aukščiausia vieta.
Jis pastatytas prie Kretuono ežero, nes iš čia geriausiai atsiveria Kretuono guolis ir gretimi ežerai, kaimeliai, iš šios vietos patogiausia stebėti praskrendančius paukščius.
