Europa pripažino – Kaune yra vienas ypač vertingas dalykas

Neseniai Kaunas sulaukė puikios žinios – miesto tarpukario modernizmo architektūra sulaukė įvertinimo, jai suteiktas Europos paveldo ženklas.

Istorinio paveldo svarba, apie kurią aidint pašaipoms iki šiol kalbėjo tik  architektūrologai bei paveldosaugininkų būrelis daug kam nesitikint sulaukė tarptautinio pripažinimo.

Kaip šis įvertinimas įtakos miesto gyvenimą? Ar Kaunas pasirengęs išnaudoti praeities šlovę pritraukiant turistų srautus ir garsindamas savo vardą tarptautinėje erdvėje?

„Europa labai aiškiai pasakė, jog mūsų mieste bene vienintelis vertingas dalykas 1919 – 1940 metų architektūra. Tai yra labai rimtas signalas miestui, ir rimtas laimėjimas, ir didžiulis įpareigojimas“, – „Laikinajai sostinei“ sakė architektas Audrys Karalius.

Žinomas kaunietis pabrėžė ir politinę tarpukario architektūros įvertinimo svarbą. Pasak jo, tarptautiniai ekspertai pripažino, jog vos tik atgavusi nepriklausomybę Lietuva sugebėjo duoti architektūrinę pamoką visai Europai.

„Per 20 metų jauna valstybė sugebėjo sukurti tokius statinius, kurių unikalumus pripažįstamas beveik po šimtmečio. Tai ir to laikmečio architektų, ir statybininkų meistrystė. Juk pastatai atlaikė tiek metų ir nesugriuvo“, – sakė A.Karalius.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus taip pat džiaugėsi tarptautiniu pripažinimu. Anot paveldosaugininko, tai puiki galimybė miesto pritraukti turistų srautus.

„Vis padejuojama, kad mieste mažoka turistų. Tačiau norint juos pritraukti, turime jiems kažką parodyti. Tinkamai parengus strategiją miestas galėtų kuo puikiausiai pasinaudoti istoriniu paveldu pritraukiant svečius iš užsienio šalių. Juk architektūrinis turizmas Europoje labai paplitęs“, – sakė S.Stoškus.

Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Andrijana Filinaitė, vertindama Europos komisijos sprendimą pabrėžė, jog sulaukus tarptautinio įvertinimo turėtų keistis ir miestiečių požiūris į juos supančią aplinką.

„Tai įpareigoja miestą toliau plėtoti istorinio paveldo tematiką bei atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kokią istoriją menantys pastatai mus supa. Miestui reikėtų pasitempti ir daugiau lėšų skirti istorinių objektų apsaugai, jų tvarkymui. Tačiau svarbiausia, kad visuomenė suvoktų šio įvertinimo svarbą. Miestas turi dvi istorines vertybes – tarpukario architektūrą ir carinės Rusijos imperijos laikais statytus Kauno tvirtovės fortus“, – sakė A.Filinaitė.

A.Karalius atkreipė dėmesį, jog su Europos komisijos suteikta garbe kyla ir rimti įsipareigojimai. Architektas prognozavo, jog į Kauną plūstels ne tik eiliniai turistai, bet ir Europos pareigūnai.

Kauno laukia ne tik pagyros, teks susitaikyti ir su negailestinga kritika.

„Didelė gėda, jog aibė pastatų suniokota. Jie aplipdyti kvailais antstatais bei priestatais, net ir Laisvės alėjoje stogus darko įvairios „špokinyčios“ bei „inkilai“, – sakė A.Karalius.

Kaunietis prognozavo, kad Europos sąjungos institucijoms pradėjus skleisti žinią apie Kauną pasižiūrėti šios „istorinės iškasenos“ atvyks architektūroje nusimanantys svečiai. Jie be vargo nustatys, kad nemažai istorinių vertybinių yra subjaurota.

„Kartais patys mėgstame pasišaipyti, kaip primityviai gyvena žmonės Afrikos ar Azijos pakraščiuose, kaip jie negrabiai elgiasi. Jeigu nesiimsime veiksmų, patys netrukus atsidursime Europos zulusų rolėje“, – svarstė A.Karalius.

Vyriausias Kauno paveldosaugininkas S.Stoškus atkreipė dėmesį į vis dar tinkamai neišnaudojamą potencialą, sentimentų turinčius užsienyje gyvenančius žydus.

„Žydų išeiviai turi labai didelius sentimentus Kaunui. Tačiau apsilankę mieste bei išvydę suniokotas senąsias kapines Radvilėnų plente, jie prakeikia šią vietą ir pažada daugiau čia kojos nekelti“, – pripažino S.Stoškus.

Anot paveldosaugininko, jeigu miestas rastų lėšų sutvarkyti žydiško paveldo vietas, pelnas, gautas iš atvykstančių turistų atsipirktų šimteriopai.

„Tam reikia politinio sprendimo, miesto tarybos narių valios. Jeigu miestas skirtų pakankamai lėšų istorinių pastatų fasadų sutvarkymui, būtume tiesiame kelyje į UNESCO paveldo ženklą. O miestui tai būtų kaip „Michelin“ žvaigždė restoranui. Patys sau ir pasauliui galime įrodyti, jog nesame kažkokie driskiai“, – sakė S.Stoškus.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas vylėsi sulaukti palaikymo iš naujosios kadencijos tarybos.

2015 metais savivaldybės taryba iš miesto biudžeto skyrė 30 tūkst. eurų paveldosaugos programai. Šios lėšos bus skiriamos prisidedant prie istorinę vertė turinčių Žaliakalnio medinukų ir centrinėje miesto dalyje esančių tarpukario pastatų remonto.

Pasak A.Filinaitės, gauti paramą pretenduoja trijų savivaldybės saugomų medinukų savininkai. Artimiausiu metu bus nuspręsta, kokios sumos bus skirtos remontuotinų Aukštaičių gatvės 36-ojo, Vydūno alėjos 17 bei Lopšelio gatvės 10-uoju numeriu pažymėtų istorinių pastatų savininkai.

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimo centro vadovas, daktaras Vaidas Petrulis akcentavo, jog nuo šiol Kauną reklamuos ne tik patys kauniečiai. Miestas bus įtrauktas į bendrąją Europos paveldo reklamos strategiją.

„Neseniai apie Kauno tarpukario paveldą dokumentinį filmą kūrė belgai. Jie lietuvių net neklausė, norime mes to, ar ne. Europos paveldo ženklas padidins turistų srautus iš kitų šalių. Aišku, jų nebus tiek, kiek Prahoje, tačiau svečių skaičius tikrai turėtų padidėti“, – sakė architektūrologas V.Petrulis.

Mokslininkas minėjo, jog Kaunas – vienintelis miestas gavęs Europos paveldo ženklą. Jeigu politikai sugebės šiuo įvertinimu tinkamai pasinaudoti, atsivertų galimybės gauti papildomą finansavimą iš Europos Sąjungos fondų.

„Rašant paraiškas finansavimui gauti, šį ženklą galima įtraukti kaip papildomą argumentą. Europoje vyrauja požiūris, jog istorinis paveldas neturėtų egzistuoti tarsi pats sau, jis turi būti integruotas į bendrąją sistemą, kad žmonėms būtų patogiau gyventi. Jeigu šį argumentą, Europos komisijos pripažinimą savivaldybė sugebės išnaudoti, bus labai gerai“, – sakė daktaras V.Petrulis.

KTU mokslininkas užsiminė, kad tinkamas pasaulinio lygio ekspertų išsakyto pripažinimo panaudojimas galėtų atverti kelią gaunant Europos Sąjungos finansavimą visos Laisvės alėjos arba joje esančių istorinių pastatų remontui.

„Šis ženklas – puikus instrumentas rinkodarai ir vadybai. Tikiuosi, jog jį miesto vadovams pavyks tinkamai panaudoti“, – vylėsi V.Petrulis.

Diskutuojant kaip kukliame miesto biudžete rasti lėšų didingų pastatų sutvarkymui, paveldosaugininkai džiaugiasi pirmaisiais postūmiais.

Šių metų miesto biudžete paveldo objektų tvarkymui skirta 30 tūkst. eurų. Ši suma, įvertinus problemos mąstą itin kukli, tačiau džiaugiamasi, jog politikai susiprotėjo gelbėti istorinį miesto palikimą.

Vertindamas Kauno istorinį palikimą KTU architektūrologas V.Petrulis modernizmo statinius linkęs skirstytis į kelias kategorijas. Mokslininkas pabrėžia ne tik reprezentacinių statinių, bet ir kasdieniam tarpukario miestiečių gyvenimui skirtų objektų svarbą,

„Pirmiausia dėmesys atkreiptinas į solidžius, politinio svorio turinčius pastatus. Tai Lietuvos banko rūmai, Prisikėlimo bažnyčia, Kauno įgulos karininkų ramovė, Vytauto Didžiojo karo muziejus“, – vardino daktaras V.Petrulis.

Tarpukario iškilo ir svarbios visuomeninės paskirties modernizmo stiliaus įstaigos: Centrinis paštas, K.Donelaičio gatvėje esantys Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Radvilėnų plente įsikūrusi KTU Tyrimų laboratorija, ir centrinėje miesto dalyje esantys Taupomųjų kasų rūmai. Juose šiuo metu įsikūrusi Kauno savivaldybė.

Anot mokslininko, nereikia pamiršti ir didžiųjų gyvenamosios paskirties namų. Tai tarpukariu dangoraižiu vadintas, Maironio gatvės 13-uoju numeriu pažymėtas M.Chaimsono namas, Bendrovės „Butas“ pastatas (Trakų g. 5), Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas (Kęstučio g. 38).

Kauno tarpukario kultūros ekspertė Jolita Kančienė minėjo, jog pats laikas rimtai susirūpinti apgailėtina kultūrinio paveldo būkle.

„Tokio Europos komisijos įvertinimą sulaukęs Kaunas gali tikėtis ir didesnio Vyriausybės dėmesio bei finansinės paramos paveldo išsaugojimui. Nemažai šių pastatų, ypač priklausančių fiziniams asmenims jau ženkliai pakeisti. Be jokio atsiklausimo keičiami langai į plastikinius, senos medinės durys išimamos, jų vietoje įdedamos pigesnės. Todėl tarpukario modernizmo autentiką išlaikyti norinčius savininkus turėtų remti valstybė“, – sakė J.Kančienė.

Nerimą kelia ir kai kurių visuomenės paskirties pastatų darkymas. Pasak J.Kančienės, akivaizdus pavyzdys – valstybės saugomo objekto, istorinių Darbo rūmų (dabar „Tautos namai“ – red.) fasado „papuošimas“ balto marmuro plokštėmis.

„Tačiau labiausiai neramina Centrinio pašto rūmų likimas. Šis didingas pastatas jau kuris laikas nėra šildomas, nuo fasado byra tinkas. Būtina kažką skubiai daryti, nes pastatas negrįžtamai sunyks“, – sakė J.Kančienė. Jai pritarė ir KTU mokslininkas V.Petrulis, pabrėžęs, jog tai vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių.

Garsaus architekto Felikso Vizbaro suprojektuotas ir 1930 metais iškilęs statinys V.Petrulio teigimu, reikšmingiausias įdomaus funkcinio tipo monumentalus pastatas.

Rūmai pasižymi ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru. Anuomet Centrinio pašto rūmų statyba kainavo apie 1,5 mln. litų, dar 250 tūkst. litų išleista papuošimams ir įrenginiams.

„Keičiantis situacijai šie reprezentaciniai rūmai Lietuvos paštui tapo nebereikalingi. Kokia ateitis laukia šio didingo pastato, turėtų spręsti ir Kauno savivaldybė. Juk tai visų kauniečių turtas, mūsų pasididžiavimas“, – svarstė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas S.Stoškus.

Architektūrologus ir paveldosaugininkus sunerimti verčia reguliariai pasigirstančios kalbos apie tariamus „Lietuvos pašto“ ketinimus parduoti šį pastatą.

Tarptautinis pripažinimas miestą užklupo nepasirengusį

Povilas Mačiulis, Kauno savivaldybės tarybos narys, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius

„Europos paveldo ženklas Kaunui suteiktas, tačiau miestas tam nėra pasiruošęs. Turistai, užsienio architektūros ekspertai gali labai nusivilti pamatę, kokia yra reali miesto tarpukario architektūros būklėje.

Siekiant išjudinti šią situaciją iš neigiamo taško, savivaldybei reikalinga ne deklaratyvi, o konceptualiai aiški kryptis. Iš galimų savivaldybės pozicijų yra – „rykštė“, t.y. judinti neprižiūrimų pastatų savininkus finansinėmis baudomis ar mokesčiais.

Europos valstybėse egzistuoja praktika, kai municipalitetas savo lėšomis sutvarko pastatą ar atskirus jo elementus, o už atliktus darbus išrašo sąskaitą pastato savininkui. Tačiau tokie savivaldybės veiksmai Lietuvoje gali virsti nesibaigiančiu teismų maratonu.

Kita galima pozicija -“saldainio“, kai bandoma skatinimo priemonėmis įpūsti savininkams norą pasirūpinti savo objektu. Aš esu šalininkas antrosios pozicijos. Ir tikiu, kad kartu su paveldosaugininkais, architektais ir savivaldybės administracijos vadovais galime sukurti veiksmingas skatinimo priemones.

Šie metai yra pirmieji, kai Kauno kultūros paveldo objektų valdytojai gali pretenduoti į pinigines kompensacijas už jų atliktus pastatų tvarkymo darbus. Tačiau savivaldybė deramai šios galimybės neiškomunikavo ir gavo tik 5 kauniečių paraiškas. Tai rodo, kad miestas nepalaiko deramo kontakto su šių pastatų savininkais.

Savivaldybė ir kultūros departamentas negalės skirti tiek pinigų, kurių užtektų sutvarkyti visą Kauno tarpukario architektūros lobyną, todėl reikėtų padėti tiems, kurie ir patys investuoja į modernizmo paveldo objekto priežiūrą.

Neatmestinas ir mokesčių mažinimo klausimas tvarkomiems pastatams, tačiau šiuo metu man dar trūksta informacijos ar tai galima įteisinti. Esant reikalui galime siūlyti ir įstatymo pataisas Seimui.

Ina Pukelytė išrinktoji Kauno savivaldybės tarybos narė, VDU Menų fakulteto dekanė, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narė

Tik tinkamai sutvarkę šį paveldą, galėsime pradėti jį reklamuoti, o tada susidomės ir turistai – juk Europoje tokių miestų labai nedaug, o Lietuvoje išvis nėra.

Taip pat, daugelis šių paveldo pastatų – Paštas, Lietuvos banko rūmai, Pieno centras – turi didžiules nepanaudotas erdves. Būtų puiku, jei galėtume juos paversti kultūros centrais.

Pavyzdžiui, Lietuvos banko rūmuose galėtų įsikurti nuolatinė Žilinsko paveikslų kolekcija. Tokiu būdu sukurtume mieste daugiau vietos moderniam menui, tai reikštų ir didesnį patrauklumą turistams.

Aurelija Jonušaitė AB „Lietuvos paštas“ atstovė ryšiams su visuomene

Šiuo metu Lietuvos paštas neplanuoja parduoti Kauno Centrinio pašto pastato. Pastatas – kultūrinis objektas, miesto simbolis, todėl artimiausiu metu planuojame atlikti studiją, kuri leis įvertinti geriausias šios pastato panaudojimo galimybes.

Kauno Centrinio pašto pastatas statytas prieš beveik šimtmetį, tačiau jo būklė atitinka statiniams keliamus reikalavimus. Vis dėlto, bendrovė Lietuvos paštas deda visas pastangas, kad šio istorinio pastato būklė būtų kaip galima geriau išsaugota, pagal galimybes jį remontuoja.

Viso pastato plotas yra 4,700 tūkst. kvadratinių metrų. Lietuvos paštas savo reikmėms šiuo metu naudoja apie 1,76 tūkst. kvadratinių metrų, tad dalis patalpų šiuo metu yra nenaudojamos.

Lietuvos paštas savo turtą siekia valdyti efektyviai, todėl jau nuo praėjusių metų yra deramasi su Kauno miesto savivaldybe dėl Kauno Centriniame pašte esančių laisvų patalpų nuomos savivaldybės viešajai bibliotekai, Kauno miesto muziejui bei kitoms savivaldybės viešosioms įstaigoms.

Lietuvos paštas yra pateikęs miesto savivaldybei informaciją apie Kauno Centrinį paštą ir šiuo metu laukiama savivaldybės sprendimo.

Kol kas jokios informacijos iš miesto savivaldybės nesame gavę, tad nežiūrint į tai, koks būtų sprendimas, planuojame atlikti studiją dėl efektyviausių Kauno Centrinio pašto panaudojimo galimybių. Žinoma, jei iš miesto savivaldybės sulauktume pageidavimo nuomotis šias patalpas savo reikmėms, tokį variantą taip pat svarstytume.