Vienas leidinio bendraautorių kaunietis architektūrologas Almantas Bružas įsitikinęs, kad gidas į miestą gali privilioti daugiau turistų, todėl ir daugiau pinigų.
Disertaciją apie Kauno ir kitų miestų įvaizdžius formuojančius šiuolaikinės architektūros statinius apsigynęs architektūros tyrinėtojas sakė, kad prie miesto įvaizdžio gerinimo turėtų prisidėti ir vietos politikai.
Tačiau, specialisto nuomone, Kauno valdžia nesuvokia, jog patrauklų miesto įvaizdį pirmiausia formuoja modernūs kultūrinės ir visuomeninės paskirties pastatai, todėl neišnaudoja progų gauti europinių pinigų.
– Iki šiol išleisti jau du Vilniaus architektūros gidai. Kauno architektūros gidas – pirmasis leidinys. Kuo jis svarbus ir ar bus naudingas? – A.Bružo paklausė „Laikinoji sostinė“.
– XXI amžiuje, kai šalys ir miestai tarsi ranka pasiekiami, yra atsiradęs naujas reiškinys. Vis labiau populiarėja architektūrinis turizmas. Todėl viename leidinyje sudėti įvairių laikotarpių Kauno architektūros perlai bus naudingas gidas.
Leidinyje pateiktos fotografijos, trumpi pastatų aprašymai, planai. Pristatoma modernioji Kauno architektūra, sovietmečiu pastatyti reikšmingi pastatai bei šiuolaikinės architektūros pavydžiai, atsiradę nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo iki šių metų.
Besidomintys architektūra žmonės apie ankstesnę mūsų architektūrą žino daugiau. Tačiau ne tik užsieniečiams, bet ir patiems kauniečiams turėtų būti įdomu pamatyti apžvalgą, kokie 1991 – 2015 metais komercinės, pramoninės, gyvenamosios ir visuomeninės architektūros statiniai išdygo mūsų mieste.
– Jūs labiausiai domėjotės šiuolaikine architektūra.
Praėjusių metų pabaigoje apgynėte disertaciją „Miesto įvaizdį formuojančių šiuolaikinės architektūros vietoženklių reikšmė“.
Ar Kaune yra šiuolaikinės architektūros pavyzdžių, kurie prisideda prie gero miesto įvaizdžio?
– Miesto įvaizdį stipriausiai formuoja ir gerina visuomeninės ir kultūrinės paskirties pastatai.
Ieškojau įgyvendintų projektų, kuriuos galima būtų vadinti šiuolaikinės architektūros ikonomis, svarbiomis visai Lietuvai. Tokių rasti nepavyko.
Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune yra tik įdomesnių vietinės reikšmės projektų.
Kaune tai „Žalgirio“ arena. Ji vertinga ne tiek savo architektūra, kiek tuo, jog yra populiari, gyvybinga, miestui svarbi visuomenine prasme.
Dar vienas statinys – biurų pastatas „1000“. Jis pateko į keisčiausių pasaulio statinių dešimtuką. Greta jo – Salvadoro Dali muziejus, Antoni Gaudi architektūra. Tai gera Kauną populiarinanti kaimynystė.
Klaipėdoje išskirtinis yra daugiaaukščio namo ir viešbučio kompleksas. Vilniuje – dešiniosios Neries krantinės urbanistinė kalva.
– Kaip manote, ar Kauno politikai suvokia, kokia svarbi miestui yra moderni architektūra? Kad turėdamas išskirtinius objektus miestas garsėtų užsienyje ir iš to turėtų naudos?
– Kiek geriau tai suvokia aukštųjų mokyklų vadovai. Per pastaruosius kelerius metus Kaune iškilo vertingi modernios architektūros pastatai, priklausantys Sveikatos mokslų, Kauno technologijos universitetams ir Kauno kolegijai.
Europos Sąjunga pastaruoju metu iš dalies finansuoja būtent mokslui, kultūrai, visuomeniniams poreikiams skirtų objektų statybas. Tačiau Kauno politikai nesugeba gauti lėšų.
Taip yra dėl to, kad miesto politikai tebegyvena iliuzijų pasaulyje, dengiasi rinkimų pažadais. Bet realiai per 25 metus moderniai sutvarkyta tik viena miesto erdvė – Čečėnijos aikštė.
Kaune rengiama daugybė architektūros konkursų. Tačiau architektų sukurti projektai lieka neįgyvendinti. Pavyzdžiui, vyko pagrindinės Vienybės aikštės rekonstrukcijos konkursas. Tačiau jis liko popieriuose. Kaip ji dabar atrodo? Tiktai Lenino paminklo trūksta!
Pastaruoju metu vienas garsiausiai skelbiamų šūkių – atgręžkime miestą į upes. Bet kauniečiai realiai ir patogiai prieiti prie upių gali tik vienoje vietoje – dar viduramžiais įrengtoje „cimbruvkoje“ senamiestyje, kur dabar yra miesto amfiteatras.
Tokius pašūkavimus vadinčiau ne ėjimu, bet patrepsėjimu prie upių.
Politikai nesupranta, kad architektūra yra svarbus įrankis, padedantis formuoti miesto įvaizdį, pritraukti į jį turistų, turėti ekonominės naudos. Miestui svarbu ir tai, kad jame norėtų gyventi vietiniai žmonės.
– Kokie visuomeniniai ar kultūrinės paskirties statiniai, jūsų nuomone, reikalingi Kaunui?
– Kaunui būtinai reikėtų turėti modernų šiuolaikinio meno centrą. Taip pat reikia ir naujos filharmonijos. Tokie objektai trauktų architektūros turistus. Šie turistai pastatus ne tik apžiūri, bet ir lanko juose vykstančius renginius, parodas. Kultūriniai objektai ir juose vykstantis gyvenimas prideda savito prieskonio miesto įvaizdžiui.
Tačiau aiškios ilgalaikės miesto plėtros strategijos nesu girdėjęs. Kad politikai atitrūkę nuo tikrovės, rodo vien tai, jog Kaune nėra vyriausiojo miesto architekto. Architektūra tėra podukra. Miesto vadovai nesupranta, kad patirties galima semtis iš užsienio pavyzdžių, kad Europa yra netoli.
Praėjus 25 metams kalbėti apie tai, kad miestą vis dar žadama paversti moderniu, jau turėtų būti gėda. Tai reikia daryti.
Trepsime prie turimos suskilusios geldos. Kauno politikai svaidosi gražiais pažadais, bet yra atitrūkę nuo tikrovės. Tuo įsitikinęs šiuolaikinės architektūros tyrinėtojas, manantis, kad Kaunui būtini nauji kultūrinės paskirties pastatai.
