Namas ant ežero kranto
Geriausiu pripažintas projektas „Miškinis“ – tai bendras architektų Dominyko Marcinonio ir jo sesers Sigitos Martinkienės darbas. Visiems konkurso dalyviams buvo skirti projektai trijuose skirtinguose Lietuvos kampeliuose, brolio ir sesės kurtas projektas buvo taikytas itin vaizdingam sklypui Zarasuose, miške ant Zarasaičio ežero kranto. Čia planuotas dviejų aukštų 243 kv. m būstas penkių asmenų šeimai.
Būsto vizija projektuota atsižvelgiant į pagrindinę konkurso užduotį – sukurti atsinaujinančius energijos šaltinius naudojantį namą. Braižant projektą panaudotos tokios aplinkai draugiškos medžiagos kaip molio bei sluoksniuotos medienos plokštės, taip pat medžio plaušų šilumos izoliacija.
Neužšąlanti „ledo“ talpykla
Brolio ir sesers dueto pasiūlyta šildymo sistema nustebino visus konkurso komisijos narius vien savo skambiu pavadinimu „šildymas iš ledo talpyklos“. „Iš tiesų čia nėra jokio ledo, talpykla skirta kaupti perteklinei būsto energijai, kuri būtų gaunama iš saulės kolektorių, įtaisytų ant pastato stogo“, – pasakojo projekto bendraautorė Sigita Martinkienė. Projekte numatyti saulės kolektoriai būtų prijungiami prie šilumos siurblio, kuris pasiimtų energiją šildymui bei karštam vandeniui iš to šaltinio, kurio šilumos koeficientas būtų aukštesnis, t.y., iš saulės kolektorių arba „ledo“ talpyklos.
„Ledo talpyklos esmė paprasta – visa energija kaupiama žemame lygyje, tai reiškia, jog ji yra įkasta į gruntą, kurio temperatūra paprastai laikosi tarp 6–8 laipsnių, todėl ji gali palaikyti energiją vienodu lygiu“, – apie inovacijas kalbėjo S.Martinkienė.
Spiginant ypač dideliems šalčiams, šiai talpyklai neleistų užšalti paprasti juodi skysčio pripildyti vamzdeliai, sujungti su saulės kolektoriais, kurie yra pašildyti natūralios saulės šviesos, tad netgi gūdžios žiemos metu galėtų šią talpyklą atšildyti. „Vis dėlto, jei netikėtai žiema truktų pusę metų, savo projekte pasiūlėme įsirengti židinį – jis galėtų teikti energiją šiltam vandeniui gaminti bei suteiktų būstui jaukumo“, – kalbėjo S.Martinkienė.
Natūrali ventiliacijos sistema
Kitas inovatyvus architektų pasiūlymas – natūrali ventiliacijos sistema, kuriai nereikia jokios pašalinės energijos, ji nėra sujungta su jokiais elektros prietaisais. „Tai tiesiog paprasti ventiliaciniai kamienai, juose įrengtas šilumokaitis, palaikantis šilumos skirtumą tarp vidaus patalpų ir lauko“, – aiškino S.Martinkienė.
Šilumokaityje vyksta rekuperacija, t.y., paimamas iš lauko oras sušildomas ir patenka į patalpas, o iš ištraukiamo oro paimama šilumos energija ir jis išleidžiamas į lauką. Tai itin ekonomiškas ventiliacijos variantas, nes jam nereikia jokio papildomo šaltinio.
„Komisijos nariai buvo labai nustebinti šio pasiūlymo. Tiesa, tokios sistemos dar nėra populiarios, bet jau veikia, pavyzdžiui, Anglijoje. Ten ši sistema yra patentuota ir įdiegiama“, – pasakojo S.Martinkienė.
Pasyvus namas kainuotų 600 tūkst.
Gyvenamojo namo „Miškinis“ projekte išties gausų visokiausių naujovių, tačiau architektė S.Martinkienė pripažino, jog jam rengėsi visai neilgai. Nors konkursas vyko pusmetį, ji su broliu jam pasirengė per mėnesį. „Mus abu su broliu vasaros metu spaudė įtemptas studijų grafikas, tad atsakingai ruoštis projektui pradėjome tik nuo rugpjūčio“, – pasakojo architektė.
Pagal konkurso reikalavimus reikėjo sukurti projektą, kuris neviršytų 600 tūkst. kitų sumos. Būtent tai brolio ir sesers kūrybiniam duetui pavyko padaryti. „Ši suma gali būti ir su paklaida, nes kai kuriuos dalykus teko skaičiuoti apytiksliai: Lietuvoje nebuvo tam tikrų medžiagų, atitinkamų specialistų“, – teigė S.Martinkienė. Specialistė paneigė faktą, jog, daugelio manymu, inovatyvūs sprendimai būste kainuoja milžiniškus pinigus. Jie dažnai kainuoja tiek pat, kiek paprasto būsto statybos.
Dėmesys vidaus planui
Vieno iš konkurso komisijos narių Sigito Kuncevičiaus manymu, projektas „Miškinis“ laimėjo ne be reikalo. Jis išsiskyrė įmantria šildymo sistema bei gerai apgalvotomis detalėmis. „Būtina pagirti šį projektą ne tik už pasyvaus namo architektūros sprendimus, bet ir gyvenamųjų zonų projektus – matyti, jog buvo skirtas nemenkas dėmesys vidaus planui“, – kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros katedros vedėjas S.Kuncevičius.
Architekto spėjimu, sklypo Zarasuose savininkas pasinaudos tiek geriausiu pripažinto projekto idėjomis, tiek kitos pristatytos vizijos privalumais.
Dar daugiau apie architektūrą – mūsų „Facebook“ paskyroje!