Dar neaišku, kas taps Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbų rangovais. Pradėti keisti pagrindinės Kauno pėsčiųjų gatvės veidą valdininkai planuoja dar šiais metais.
Ketinama tiesti požemines komunikacijas ir pakeisti grindinį nuo Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios iki A.Mickevičiaus gatvės, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Vėl garsiau prakalbus apie būtiną Laisvės alėjos rekonstrukciją, kauniečiai suskato domėtis, kaip gatvė atrodys ateityje. Daugelis jau neatsimena, ką Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte 2009 metais numatė architektas Šarūnas Kiaunė.
Pats miesto širdies pokyčių sumanytojas įsitikinęs, kad savivaldybė per 5 metus galėjo nuveikti praktinių darbų ir patikrinti, ar miestiečiams jo siūlomos permainos patiks.
Tačiau architekto to padaryti valdininkai neprašė. Todėl dalį kauniečių, tik dabar pradėjusių domėtis būsimomis permainomis, gali ištikti šokas.
– Priminkite, ką numatėte savo projekte ir ar ką nors jame keistumėte dabar? – „Laikinoji sostinė“ paklausė architekto Š.Kiaunės.
– Pagal 2009 metais mano sukurtą ir miesto valdžios priimtą projektą Laisvės alėja nebebus lygi lyg aikštė. Projekte numatyta grąžinti tarpukariu buvusio bulvaro vaizdą.
Tai reiškia, kad alėjos kraštai ir vidurys primins šaligatvius, o dvi vidurinės juostos bus kiek žemesnės – lyg važiuojamoji dalis. Tačiau tai nereiškia, kad pėsčiųjų gatvė virs tranzitine, per ją nuo vieno iki kito galo važinėti automobiliais nenumatyta.
Didžiulė Laisvės alėjos problema ta, kad sovietmečiu ji buvo suprojektuota kaip pėsčiųjų gatvė. Tačiau kaip patekti į jos kiemus automobiliais, nesumanyta. Judėjimo arterijos buvo nutrauktos. Žmonės į kiemus priversti riedėti painiais kiemais.
Todėl naujame projekte numatyta, kad pietinė alėjos pusė – ta, kur yra Nacionalinis Kauno dramos teatras, bus pritaikyta ir automobiliams. Jie galės judėti aplink kiekvieną kvartalą. Pavyzdžiui, atvažiavus iš Maironio gatvės į alėją, bus galima apvažiuoti kvartalą ir išsukti į Kęstučio gatvę per S.Daukanto gatvę.
Taip pat numatytos vietos ir automobiliams stovėti. Manau, kad laikyti automobilį tokioje vietoje turėtų kainuoti brangiai, todėl dienomis, kai Laisvės alėjoje daugiausia pėsčiųjų, mašinos jos neužgrūs.
Į vandens nuotėkų griovius kauniečiai nebekritinės ir jų grotelių vogti nebegalės. Numatyta, kad bus nutiesti siauri, kelių centimetrų pločio nuotėkų grioviai.
Gatvės turėtų būti išgrįstos granito plokštėmis. Šaligatviai tamsesnės, kita dalis šviesesnės pilkos spalvos. Šviestuvai nesikeis. Jie tik bus perkelti į kitas vietas. Atsiras nauji mediniai suolai su atlošais.
Projekte numatyta ir kita mažoji architektūra. Suprojektuoti laikini paviljonai gėlėms, spaudai, suvenyrams. Jie savo forma kiek primena Vilniaus gatvėje stovinčias telefonų būdeles, tik didesni.
Sumanyta įrengti ir lietsargius, reaguojančius į oro sąlygas. Lyjant lietui jie turėtų išsiskleisti. Juos reikėtų pastatyti kai kur tarp liepų.
Prisimindamas, kas buvo suprojektuota, nieko keisti nenorėčiau.
– Prieš kelias savaites mieste pradėjo riedėti konkė – arklių tempiamas vežimas. Jūsų projekte ši susisiekimo priemonė taip pat numatyta. Kokia ji bus?
– Dabar konkė turi būti ne susisiekimo priemonė, o labiau pramoga. Kurdamas projektą galvojau, kaip panaudoti modernias technologijas.
Todėl manau, kad per visą gatvę iki senamiesčio turi būti nutiesti bėgiai. Laisvės alėjos pradžioje ir Rotušės aikštėje įrengtos stotelės, kuriose konkė – elektromobilis galės įkrauti akumuliatorius.
Iki alėjos vidurio – fontano bėgius suplanuota nutiesti vienoje gatvės pusėje, už jo – kitoje.
Kokia bus konkės forma, ar prie jos bus rišami arkliai, reikės spręsti vėliau. Tačiau iš kauniečių esu girdėjęs, kad nemalonu, kai sėdi gatvės kavinėje, o pro pat nosį žingsniuoja žirgai.
– Kauniečiai skundžiasi, kad projektas nepristatomas viešai, ir net įtaria, kad valdininkai kažką slepia. Ar jūs pats žinote, kieno stalčiuose jis guli ir kas netikėto gali laukti kauniečių jį pamačius?
– Projektas turėtų būti savivaldybės Miesto tvarkymo skyriuje. Tačiau ir aš manau, kad jį reikėtų skelbti viešai. Ir ne tik vizualizacijas, bet ir techninius sprendimus. Žinoma, ne specialistai jų nesuprastų. Reikėtų išrinkti tai, kas svarbiausia, ir pateikti suprantamai. Deja, manęs to padaryti niekas neprašė.
Parduotuvių savininkai turėtų žinoti, kad jų laukia išlaidos. Rekonstruojant alėją ji pažemės. Suplanuota atkurti tarpukariu buvusius laiptukus į parduotuves, įrengti pandusus. Į tai investuoti turės verslininkai.
Taip pat manau, kad per 5 metus apskritai mažai nuveikta, ką būtų buvę galima padaryti. Pavyzdžiui, projekte numatyti skėčiai. Pagaminti tokį kainuotų 10 tūkstančių litų.
Pastačius vieną miestiečiai praktiškai įsitikintų, ar jie patrauklūs ir praktiški. O gal jų visai nereikia? Tai buvo galima patikrinti, kad ateityje pinigai nebūtų išmesti veltui.
Taip pat valdininkai turi skatinti verslininkus kuo įdomiau apipavidalinti parduotuvių ir kavinių vitrinas. Vaikščiodamas Italijoje kur kas labiau išgriuvusiomis gatvėmis į tai nekreipi dėmesio, nes akys raibsta nuo šviesų ir įdomių vitrinų.
Dar viena problema – alėjos kiemai. Privatizuotuose sklypuose – jovalas. Be savivaldybės įsikišimo jo sutvarkyti nepavyks. Valdininkai turi sugalvoti mechanizmą, įpareigojantį kauniečius juose padaryti tvarką.
