Per svarbiausią metų įvykį Lietuvos architektūroje buvo pristatyti daugiau kaip 130 lietuvių architektų mūsų šalyje bei užsienyje – Latvijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Vokietijoje ir Kazachstane – sukurtų darbų.
O spalio 10-osios vakarą „1/5 Metro” skulptūrėlėmis apdovanoti penki geriausių darbų autoriai. Specialiai lrytas.lt – nugalėtojų darbų galerija bei tarptautinės vertinimo komisijos narių komentarai apie kiekvieną jų.
Šiųmetė „Žvilgsnis į save“ tarptautinė komisija: architektas, Estijos architektų sąjungos pirmininkas Indrekas Allmannsas; jaunų, tačiau jau pripažintų ir įvairius architektūrinius apdovanojimus pelniusių architektų dueto iš Latvijos „MADE“ atstovas Mikelis Putramas ir architektas, Suomijos architektų sąjungos pirmininkas Esko Rautiola, kuris taip pat yra Alvar Aalto muziejaus valdybos narys.
Aiški architektūrinė idėja, originalumas, objekto reikšmė miestui , sprendimų profesionalumas – tai kriterijai, pagal kuriuos buvo vertinami visi darbai.
Geriausi 2012–2014 metais lietuvių architektų sukurti darbai:
Kelininkų veteranų ąžuolų giraitė „Urban line“ (architektės Aistė Aleksandrovienė, Simona Kazakauskaitė)
Greitkelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 52-ajame kilometre pamatęs keistą statinį, negali nesustoti. Tai, ką išvysti išlipęs iš automobilio, pribloškia: ne iš rąstų ar šiaudų suregzta poilsio aikštelė, o moderni metalo architektūra.
Aikštelės dizainas įkvėptas gilios kelių statybos istorijos, o šiuolaikiniai architektūriniai sprendimai atskleidžia šiurkščią, tačiau drauge patrauklią natūralių medžiagų – metalo, medžio – dermę. O savita grafika ir tekstūra pasižymintys grindinio ir statinių paviršiai – ilgaamžiai ir lengvai prižiūrimi.
Kėdainių arena (architektų studija „ 4 plius“: Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius, Sigita Tauraitė, Skirmantas Varnauskas)
Privataus verslo dovana miestui. Nuostabi socialinė iniciatyva tapo funkcionalia erdve įvairiems viešiems kultūros ir sporto renginiams. Arenos vidaus erdvės patogiai išdėstytos apskritimu, todėl pastatas iš išorės atrodo mažesnis, nei yra iš tikrųjų. Pastato medžiagos ir detalės kruopščiai apgalvotos, kad arena būtų patogi žiūrovams, o stiklinis fasadas panaikina ribą tarp arenos ir aplinkos. Arena patupdyta į kraštovaizdį tvirtai, bet kartu ir jautriai – išsaugoti beržai gražiai žymi pagrindinį įėjimą.
Namas Vilniuje ( „Aketuri architektai“: Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius)
Viduryje kalvoto, seno gyvenamojo sostinės rajono kuklus namo stačiakampis tarsi organiškai darniai įsiliejo į aplinką. Dėl parinktų medžiagų – medžio, stiklo, betono – jis dera ir su aplinkiniais senais namais. Nors namo plotas didelis, jis taip išradingai suprojektuotas, kad atrodo gerokai mažesnis nei yra. Ir tarsi statinio architektūra niekuo neypatinga, jis demonstruoja aiškias vertybes bei praturtina aplinką. O tai jau kokybiškos architektūros požymis.
Meno ir edukacijos centras „Rupert“ (Ambraso architektų biuras: Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis)
Pastato architektūra – labai logiška. Patalpų suplanavimas glaudžiai susijęs su tūriu, todėl funkcija įžiūrima pastato architektūroje. Medžiu dengtas interjeras pirmame ir antrame aukštuose apgalvotas ir itin kruopščiai padarytas. Rūsyje lankytojas patenka į visiškai kitokia nuotaika alsuojančias patalpas – nuogo betono ir laisvai modeliuojamos darbo erdvės pasaulį. Pastatas išsiskiria meistrišku medžiagų panaudojimu bei architektūriniu vientisumu.
Vila (G. Ambraso architektų biuras: Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė)
Šokiruojančiai horizontalus namas plačiai atsivėręs į mišką. Ažūrinis medinis fasadas tarsi sukuria permatomą ribą tarp vidaus ir išorės, o su juo kontrastuoja uždaras juodu akmeniu dengtas galinis fasadas. Pastato vidus pribloškia plastišku betonu suformuotomis erdvėmis ir blizgiais paviršiais. Kiekvienas šio namo kampelis yra apgalvotas, visos idėjos įgyvendintos be klaidų.
Padėkos diplomas: Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos priestatas (Architektų studija SPRIK: Mindaugas Reklaitis, Mantas Olšauskas, Irena Olšauskienė)
Kukliai prie pagrindinio mokyklos korpuso prišlietas naujasis priestatas nesistengia nustelbti senų mokyklos pastatų, o ieško ryšio su jais. Nepaisant fakto, kad statybos darbų kokybė itin prasta, pastate vis tiek sukurta šilta, svetinga atmosfera vaikams. Tyčia ar netyčia architektai sukūrė tam tikrą atsitiktinumą erdvėse ir jų įvairovę, leidžiančią atsiskleisti vaikų kūrybiškumui: čia galima kabinti piešinius ant sienų kaip nori, suminkštinti sienas kilimu ir nesirūpinti dėl architektūros.
